Vilnius dėl privalomo augintinių ženklinimo sutaupė 16 tūkst. eurų
Nuo sausio Lietuvoje įvedus privalomą pasiutligei imlių augintinių ženklinimą mikroschema, Vilniaus miesto savivaldybė šiemet jau sutaupė apie 16 tūkst. eurų, o vos per kelis mėnesius sostinėje užregistruotų šunų ir kačių skaičius viršija penktadalį rezultatų, pasiektų per pastarąjį dešimtmetį.
Iki šių metų pradžioje įsigaliojant privalomam pasiutligei imlių augintinių ženklinimui visoje Lietuvoje, reikalavimas ženklinti ir registruoti augintinius galiojo penkiose Lietuvos savivaldybėse, įskaitant ir Vilnių. Administracinės šio reikalavimo išlaidos buvo dengiamos iš savivaldybių biudžetų.
Vilniuje privalomas šunų ir kačių ženklinimas ir registracija buvo vykdoma daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką, siekdama visus šunų ir kačių laikytojus įpareigoti paženklinti ir užsiregistruoti savo augintinius, savivaldybė patyrė per 140 tūkst. eurų administracinių išlaidų. Vien 2014 m. ženklinimo ir registravimo administravimo išlaidos sostinės savivaldybėje viršijo 40 tūkst. eurų.
Per šį dešimtmetį Vilniuje viso buvo užregistruoti kiek daugiau nei 10 tūkst. augintinių.
Šiemet, įsigaliojus privalomam augintinių ženklinimui ir registracijai nacionaliniu mastu, savivaldybė šiai sričiai nebeskyrė lėšų, tačiau Valstybiniame gyvūnų augintinių registre per kelis šių metų mėnesius vilniečių užregistruotų augintinių skaičius pasiekė net 23 proc. (2344) viso per dešimtmetį užregistruoto augintinių skaičiaus.
„Įvedus privalomą ženklinimą visoje Lietuvoje, už augintinio ženklinimą ir registraciją moka pats augintinio laikytojas, o ne kiti mokesčių mokėtojai. Tuo pačiu mažėja mūsų patiriamos išlaidos. Tačiau kasmet dėl neatsakingo augintinių laikymo Vilniaus miesto savivaldybė vis dar yra priversta skirti apie 330 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų pabėgusių ar į gatvę išmestų šunų ir kačių surinkimui ir jų globai”, – akcentavo Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas.
Jo teigimu, palaikydama privalomą augintinių ženklinimą savivaldybė ir toliau sieks, kad visiems sostinės gyventojams nereikėtų mokėti už kai kurių kitų gyventojų norą laikyti augintinį ir kad šias lėšas būtų galima panaudoti bendrai reikalingoms sritims.
„Kuo daugiau gyventojų paženklins savo augintinius, tuo daugiau jų pasiklydusių grįš namo ir tuo labiau mažės mūsų išlaidos benamių šunų ir kačių surinkimui ir globai. Ženklinimas taip pat užtikrins pačių augintinių apsaugą, kad pasiklydę jie kuo mažiau laiko praleistų prieglaudose”, – aiškino vicemeras.
Prieš kelias savaites Vilniaus, Klaipėdos ir Varėnos savivaldybės kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą prašydamos palikti galioti privalomą pasiutligei imlių augintinių ženklinimą ir registraciją, kaip vieną iš esminių priemonių, leidžiančių savivaldybėms mažinti kasmet iš biudžeto skiriamas lėšas benamių gyvūnų globos sričiai.
Kaimo verslo centro duomenimis, nuo sausio iki gegužės mėnesio pradžios gyvūnų augintinių ženklinimo ir įregistravimo skaičius sparčiai didėjo. Savininkai jau paženklino ir įregistravo beveik 9,6 tūkst. šunų, 2,68 tūkst. kačių ir 58 šeškus.
