Vilnius išsirinko 4 įspūdingiausius miesto puošėjus, kuriančius Kalėdų nuotaiką mieste
Iš 40 konkurso „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje 2021″ dalyvių sostinė išsirinko 4 laimėtojus, kurių kūrybiškumas dovanoja šventinę nuotaiką ir puošia ne tik savas erdves, bet ir miestą.
Šiais metais konkurse varžėsi restoranai, parduotuvės, viešbučiai, įstaigos, bendruomenės, puošdami vitrinas, fasadus, skverus, kiemus ir gatves. Trims laimėtojams pergalę lėmė Vilniaus miesto savivaldybės komisijos skirti balsai, o ketvirtajam – Delfi portale balsavusiųjų simpatijos.
Konkurso komisijos sprendimu, kalėdiškiausiai ir originaliausiai šiais metais pasirodė restoranas „Balzac” (UAB Sweet art, Savičiaus g. 7), laimėjęs I vietą. Laimėtojui atiteko 1500 Eur prizas. II vietą užėmė Stiklo kvartalas (Asociacija „Miesto kvartalas”, Stiklių g. 7), laimėjęs 1200 Eur. III vieta skirta kavinės „Augustas ir Barbora Love Story Café” (UAB Ribas Lt, Stiklių g. 7) puošybai. Tretiesiems atitenka 800 Eur prizas. Už sukurtą Kalėdų nuotaiką Vilniuje bus apdovanotas ir Muitinės departamentas (Jakšto g. 1), sulaukęs daugiausiai – 20,8% simpatijų balsų iš beveik 15 tūkst. balsavusių internetu „Delfi” naujienų svetainėje. Simpatijų prizas – 1500 Eur.
Pirmosios vietos laimėtoja – komanda papuošimus savo rankomis kūrė beveik 3 mėnesius.
„Šių metų puošybos idėja gimė iš meilės gamtai. Visi esam pasiilgę natūralumo. Šįmet mūsų vitrina kvepia mišku. Įdėjome daug širdies ir teigiamos energijos, skirtingai nuspalvinome apie 5000 kankorėžių. Kai darai viską iš širdies, iš natūralių, miške rastų medžiagų, tai jaudina žmones. Dalytis meile – tai ir yra Šv. Kalėdų dvasia”, – pasakoja restorano „Balzac” vadovė Jadvyga Lobul.
II vietą pelnęs Stiklo kvartalas senajame Vilniaus žydų kvartale, labai palaikomas verslo bendruomenės, šiais metais vėl susivienijo ir ypatingai išpuošė net 6 erdves. Čia galima išvysti alėjas mažų apšviestų eglučių iš lietuviškų medelynų, pasakiškas vitrinas, prie kurių rikiuojasi eilės norinčiųjų nusifotografuoti, galerijos Art(erija) instaliacijas, kurios jau tapo unikaliu šios erdvės bruožu – pakėlus galvą aukštyn dabar galima išvysti menininko, scenografo Artūro Šimonio darbus, pagerbiančius senąją litvakų jidiš kalbą.
„Įvertinimas mums visiems labai svarbus, reiškiantis kad esame visi kartu stiprūs ir kad Stiklo kvartalas pamažu nubraukia dulkes nuo paslėpto, užmiršto tranzitinio rajonėlio ir virsta Vilniaus senamiesčio deimantu”, – sako asociacijos „Miesto kvartalas” pirmininkė ir bendruomenės iniciatyvos „Stiklo kvartalas” koncepcijos autorė Julija Janus.
III vietą laimėjusi kavinė „Augustas ir Barbora Love Story Café” stebina ir žavi išskirtine dekoracija, kuri yra viena labiausiai fotografuojamų mieste. Idėją įgyvendinti padėjo floristas dekoratorius Mantas Petruškevičius.
„Pastarieji metai buvo „šalti”, turėjome nuolat laikytis atstumo vienas nuo kito, tad norėjosi sukurti kažką jaukaus, šilto ir magiško, kad lankytojai ir praeiviai pasijustų tarsi pasakoje, paslaptingame miške. Dekoracijos idėją įkvėpė „Alisa stebuklų šalyje”, – pasakojo „Augustas ir Barbora Love Story Café” marketingo vadovė Neringa Liutkevičiūtė.
Delfi simpatijų balsus laimėjusi Muitinės departamento vitrina papuošta sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkės, senojo pynimo amato puoselėtojos Margaritos Macijauskienės kūriniais iš šiaudelių, linų, popieriaus, medvilnės gumulėlių ir džiovintų gėlių. Tarp šių tradicinių sodų yra ir pagal išlikusį kalbininko F. Kuršaičio etnografinį aprašą atkurtas Mažosios Lietuvos sodas.
„Tai ne paviršutiniškos, o tikros, baltos, raminančios, įkvepiančios tikėjimo Kalėdos. Džiaugiuosi, kad tradiciniai sodai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti”, – džiaugėsi Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė.
Pasak Komisijos narės, Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino katedros vedėjos Ievos Žukauskaitės, šiais metais miesto puošėjus vertinusi komisija kreipė dėmesį ne tik į bendrą teminį vaizdą ir nuotaiką, tačiau ir atlikimo technikos savitumą, sudėtingumą, išradingumą, detales, apšvietimo sprendimus, tvarių ekologiškų medžiagų panaudojimą.
