Vilnius per metus paaugo dar 10-ia tūkstančių gyventojų
Vilnius toliau auga ir išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse: per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais – pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.
„Šiai tendencijai yra aiškios priežastys, ir mes kasmet tas priežastis stengiamės dar labiau sustiprinti. Neabejoju, kad augimo tendencija išliks dar ilgai”, – teigia sostinės meras Remigijus Šimašius.
Deklaruota gyvenamoji vieta – kur kas daugiau nei vien formalumas – ir sąžiningi mainai, kurie sustiprina miestą: iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamų pajamų miestas tvarkomas, plėtojamas, tiesiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, atveriami nauji sporto aikštynai ir skverai, statomi darželiai ir mokyklos. Kiekvienas deklaruojantysis prisideda prie to, kaip miestas gražėja, darosi vis patogesnis gyventi ir dirbti, o gyvenantys mieste naudojasi visais jo privalumais.
Pandemija ir karantinas dar ryškiau parodė, kodėl svarbu gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje: pavyzdžiui, gali patirti sunkumų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, o įvedus judėjimo tarp miestų ribojimus, realiai gyvenantys ir dirbantys sostinėje, bet to nedeklaravę, patiria įvairių sudėtingų situacijų. O šiuo metu kaip niekad svarbu, kad reikalingos paslaugos žmones pasiektų kuo skubiau.
Pažymų užsakymas išaugo 10 kartų
Po pranešimo apie judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, beveik 10 kartų išaugo ir pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą užsakymai: jei anksčiau per dieną Vilniaus savivaldybė gaudavo apie 40 prašymų, tai prieššventinėmis dienomis – iki 400 per dieną. Spėjama, kad dalis prašymų galimai susiję su judėjimu į kitus miestus per šventes, ieškant būdų, kaip išvykti, o po to vėl sugrįžti atgal.
Ką svarbu žinoti tiems, kurie ryžtasi laikinai persideklaruoti kitame mieste vien dėl šventinių kelionių
Su deklaruota gyvenama vieta susiję nemažai miesto teikiamų paslaugų ir vėliau gali kilti didelių nesklandumų. Keičiant deklaruotą gyvenamąją vietą, yra tikimybė prarasti prioritetą laukiant eilėje į darželius. Persideklaravus iš naujo, vilnietis eilėje į darželį atsidurs žemiau, nei buvo iki šiol. Kitas atvejis – registracija į mokyklas. Keičiant deklaruotą gyvenamąją vietą, galima netekti pirmumo kriterijaus, nes jis taikomas, kai deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra dveji ir daugiau metų.
Svarbu žinoti, kad jeigu žmogus gauna socialines išmokas, jam persikėlus gyventi į kitą savivaldybę, išmokos mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas. Taip galima netekti Vilniaus mieste teisės už būsto šildymą, socialinės pašalpos, nemokamo maitinimo vaikams, išmokų vaikams, tikslinės pašalpos. Kitoje savivaldybėje ši išmoka skiriama ir mokama ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po to, kai asmuo pakeitė gyvenamąją vietą.
Gimimų ir santuokų skaičius išliko gana stabilus
Nežiūrint sudėtingų, pandemijos pažymėtų metų, gimimų ir santuokų skaičius Vilniaus mieste keitėsi ne tiek žymiai: susituokė 4787 poros, užregistruoti 9778 gimimai, palyginti su 2019 metais, santuokų įregistruota vos 20 proc. mažiau, o gimimų – 12 proc. mažiau.
Vilniaus savivaldybė kviečia nuotoliniu būdu deklaruoti savo gyvenamąją vietą tiesiog iš namų, naudojantis elektroninėmis paslaugomis, teikiamomis svetainėje www.vilnius.lt/deklaravimas
