Virginija Vingrienė: Inicijuota interpeliacija Aurelijui Verygai negalėjo nesubliukšti

Gruodžio 14 dieną Seimo posėdyje konservatorių inicijuota interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai subliuško. Kitaip ir negalėjo būti. Toks beatodairiškai stiprus šių opozicionierių puolimas – akivaizdus įrodymas, kad ministras dirba gerai, eina labai teisinga kryptimi ir daro rimtus, reikalingus ir neišvengiamus pokyčius. Tą patvirtino ir tvirta, rami ministro laikysena, profesionaliai atsakant į kritikų klausimus posėdžio metu. Tik teisingu keliu einantis žmogus gali taip tvirtai, drąsiai ir pasitikinčiai laikytis. Tuo tarpu abejingai nusiteikusių puolėjų nuotaika akivaizdžiai signalizavo jų netikėjimą tuo, ką jie daro. Silpni interpeliacijos argumentai akivaizdžiai rodė jų bejėgiškumą. Puolimas dėl reikalavimo laikytis vaistinėse elementariausios tvarkos ir neparduoti receptinių vaistų be recepto, visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas. Beje, ir puolimas ne šiaip sau, norint trukdyti Seimo nario laiką ar paerzinti koaliciją, o labai tikslingas. Nemanau, kad tvarka, siekiant farmacininkams didesnių apyvartų ir pelnų, yra gera ir toleruotina. Juo labiau, kad be recepto buvo galima įsigyti net tokių vaistų, kurių neatsargus didesnės dozės pavartojimas gali baigtis mirtimi ar neatsakingas naudojimas iššaukti nepagydomų infekcijų protrūkius. Tai, kad susitarus su vaistininku be recepto galima buvo įsigyti pvz. imunosupresantų (metotreksato), įvairiausių analgetikų arba net ir antibiotikų, seniai tapo vieša paslaptimi. Nors eilės pas šeimos gydytojus ar kitus medikus tikrai nėra nekritikuotinas ir nespręstinas klausimas, bet jomis negalima pateisinti tokių neatsakingų taisyklių laužymų. Juk skubos atveju pas gydytoją galima patekti be eilės, o nuolat vartojamiems receptiniams vaistams receptai gali būti išrašomi pusmečiui ar net metams.  Juo labiau, kad žmonės, sergantys rimtomis lėtinėmis ligomis, visgi privalo pas gydytoją pasirodyti ir pasitikrinti. Kai į tokią betvarkę vaistinėse iki šiol buvo žiūrima pro pirštus, tai jau visiškai neatlaikė jokios kritikos. 

Žinoma, dirbant klaidų pasitaiko. Ir to niekas neneigia, bet labai svarbu, kad tas klaidas stengiamasi kaip galima greičiau ištaisyti.  Man labai patiko ministro padėka ir už jam išsakytą kritiką, ir už pagalbą taisant pasitaikančius nesklandumus. Suprantama, kritikuoti visada lengviausia, bet pirmiausiai reikėtų apžvelgti nuveiktų rimtų darbų sąrašą. O jų nuveikta nemažai ir tokių, kaip medikų atlyginimų padidinimas, gyvybiškai svarbių vakcinų: meningokoko ar rotovirusinės infekcijos, įtraukimas į privalomųjų kompensuotinų skiepų sąrašą. Juk meningikoko vakcina yra ganėtinai brangi ir ją į privalomųjų skiepų sąrašą yra įtraukusios vos kelios Europos valstybės. Tai labai sveikintinas ir gyvybiškai svarbus žingsnis, itin rimtas sprendimas, saugant mūsų mažuosius piliečius nuo žaibiškos mirties ar liekamųjų sunkių pasekmių šią infekciją įveikus. Rimtų darbų sveikatos apsaugos srityje per pirmuosius darbo metus padaryta ir daugiau, kurie kritikuojantiems oponentams lengvai praslysta pro akis, nes to jie patys, turėdami politinę daugumą, net nebandė daryti. Gal akivaizdus parodymas, kad problemas tikrai galima spręsti, įmanoma išspręsti, surasti tinkamiausias išeitis ir racionaliausius sprendimustapo pagrindine priežastimi pulti, kaišioti pagalius į ratus ir net inicijuoti interpeliaciją?.. 

Taigi, linkiu ministrui drąsos, nepaisant smūgių nesitraukti ir veržliai toliau eiti labai sunkiu, bet teisingu keliu, dėl ko vietoj palaikymo dažniau sulaukiama ne palaikymo, o pagalių į ratus. Linkiu valingai atlaikyti visus iššūkius ir toliau siekti užsibrėžtų ir visuomenei be galo reikalingų sprendimų bei tikslų. O mes, jūsų kolegos, būsime tvirtu užnugariu, padėsiančiu atlaikyti visas negandas ir labai palaikantys jūsų atkaklius ir be galo drąsius žingsnius. Be galo žaviuosi ministro ir mano kolegos Aurelijaus išskirtine drąsa. Juk, kaip sakė Vikas Malkani, „Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.“

Užs. Nr. VV-21