Virtuali ekskursija po Palangos kurorto muziejų

Kviečiame į virtualią ekskursiją po Palangos kurorto muziejų, įsikūrusį legendinėje viloje „Anapilis“. Pasižvalgyti po „Anapilį“ galite čia.

Palangos vila „Anapilis“. Architektūra

Vila priskiriama seniesiems Lietuvos pajūrio kurorto architektūros statiniams. Ji tai pat yra ir viena pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, išlikusių iki šių dienų. Kol kas nėra žinomi nei šios vilos statybos projektai, nei architektas. Visa pastato istorija yra atkuriama remiantis senaisiais palangiškių atsiminimais bei senosios Palangos miesto planais ir ikonografija.

Istorijos tyrinėtojai teigia, jog vila statyta XIX a. pab. (1898 m.). Šį teiginį pagrindžia pirmasis Palangos atvirukų albumas, kuriame ir buvo išspausdinta pirmoji šio pastato nuotrauka 1898 m. „Anapiliui“ būdingi Šveicarijos užmiesčio vilų bruožai: siluetas paįvairintas įvairių formų bokšteliais, erkeriais, patys pastatai iš visų pusių apjuosti prieangiais bei atviromis galerijomis.

„Anapilio“ ikonografija savo gausumu nepasižymi. Esama vos keletas XIX a. pabaigai priskiriamų fotografijų, kuriose matyti autentiškos vilos išorinės formos, naujos vilos fasadų aplikacijų lentelėmis raštas. Vilos istorinę bei ikonografinę medžiagą išanalizavusi istorikė M. Baužienė priėjo išvadą, jog „vila (su nedideliais pakeitimais) yra išlaikiusi savo pirminį tūrį, siluetą bei kiaurapjūvio aplikacijas fasaduose“.

Savininkai

Savo gyvavimo pradžioje „Anapilio“ vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Nuo jos vardo vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ (arba Zofijos) vardu. Mirus Sofijos vyrui grafui Juozapui Tiškevičiui, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vila buvo parduota Lietuvos Ūkio bankui (pagrindiniai jo akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, ypatingai mėgę Palangą). Čia poilsiaudavęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės (poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.)

Rašytojo ir kunigo Mykolo Vaitkaus žodžiai apie vilos kasdienybę, kai joje šeimininkavo broliai Vailokaičiai: „Štai ir ta pagarbintoji Vailokaičių vila, Anapilis, kadais buvusi ar ne kretingiškės Marijos Tyškevičiūtės, viena iš įmantriausiųjų Palangos vilų, medinis barokinis pastatas su bokštais bokšteliais, didžiuliam pušų alkely. Aukšti langai atdari, ir pro juos, kaip iš avilio, girdėti balsų mišinys. Įėjova. Didžiulė patalpa, pilna vasarotojų, vyrų bei moterų, stovinčių bei sėdinčių, su stiklais rankose, iškaitusiais veidais, šalia staliukų, kur apkrauti savų bei svetimų vaisių, įvairių formų bei spalvų butelių bei ropinių. Ir visa tai skendi melsvose dūmų bangose ir gyvam klegesy. Viena kita grupė sustojusi prie staliukų, kur įnirtusios poros lošia šachmatus arba šaškes.“

Sovietmečiu vila buvo nacionalizuota, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji perėjo Palangos kultūros centro žinion (1996 m.). Greitu metu viloje įsikūrė akustinės muzikos klubas „Anapilis“, mėginęs atkurti M. Vaitkaus vaizdžiai aprašytas vilos gyvenimo akimirkas. Pirmaisiais „Anapilio“ atgimimo metais čia buvęs kone garsiausias muzikinis klubas Lietuvos pajūryje. Deja, bėgant metams, vila imta rūpintis vis mažiau ir ji ėmė nykti. Šiuo metu vila yra tik iš esmės išlaikiusi savo pirminę išvaizdą. Pirmoji vilos rekonstrukcija įvyko 1934 m. Jos metu daugiausiai dėmesio buvo skirta šiaurinei pastato daliai, taip pat pristatytas ir antras aukštas. Sovietmečiu pakeistas vilos išplanavimas, įrengta daugiau gyvenamosios paskirties kambarių antrame aukšte ir mansardoje.

Legendos

„Anapilio“ vila savo vardą gavo po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo parduota jau minėtiems broliams Vailokaičiams. Viena palangiškių pasakojama legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, kurio dėka iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Taipogi kalbama, kad viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš ten sklindančių vėjo vargonų skleidžiamą garsų. Yra pasakojama, jog grafienė Sofija Tiškevičienė buvusi silpnos sveikatos ir vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti.

Paveldo objektas

Į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą vila buvo įtraukta 1997 m. dėl savo tūrio, planinės struktūros, fasadų architektūros, medžiagiškumo bei autentiškų medinių konstrukcijų (tokių kaip dekoratyviniai gegnių galai, frontonų kiaurapjūviai ornamentai, dekoratyvinės balkonų tvorelės ir kt.). 2005 m. „Anapilis“ pripažintas valstybės saugoma Nekilnojamąja kultūros vertybe.