Virtualioje erdvėje – Tomo Malako paskaita ir Karolinos Lyndo dainos
,,Adventas – tai laukimas, kad tavo širdy kažkas užgimtų. Jau laikas tau suvokti, kam žmonės žemėj šioj gyvena. Jau laikas tau pajusti, kad nevalia į širdį įsileisti blogio, kad rankos tavo skirtos vargstančiam paremti, kad lūpos duotos žodžiui tik geram ištarti“.
Pastarųjų dienų aktualija – kaip kuo greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios ekstremalios šalyje ir pasaulyje situacijos. Tuo pačiu svarbu karantino apribotą kasdienybę paversti turininga, džiugia ir praturtinančia.
Laikantis tradicijų, antrąją laukimo savaitę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis rinktinėje uždegė Betliejaus žvakę.
Nors adventas šiemet keliasi į virtualias erdves, naudojantis medijų galimybėmis, pirmadienį bendryste alsavo antrasis VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų ir darbuotojų susitikimas su Religinės bendruomenės darbuotoju Tomu Malaku, kiekvienam davęs gerų emocijų, pasibuvimo džiaugsmo. Tomas linkėjo, kad artėjančios šventės šurmulyje reikėtų rasti laiko savo artimiausiems žmonėms, bendrystei, geriems darbams, kad neprarastume dovanojimo džiaugsmo ir mūsų mintys būtų šviesios ir kuriančios bei pasiektų kitus žmones.
Advento antroji žvakė vadinasi Betliejaus. Pasak Tomo, ši žvakė primena mums, kad Dievas tampa žmogumi. Kiekvienas mes turime savo Betliejų, kur kiekvienas asmeniškai mokomės būti žmogumi. Tai ir šeima, ir bendruomenė, visuomenė bei įvairios gyvenimo situacijos, kurios būna malonios ir nemalonios. Šių patirčių pagalba skleidžiasi mūsų žmogiškumas.
Gamtoje vyrauja tvarka. Kai mes ateiname į šį pasaulį, tai randame jame įvairius gyvenimo dėsnius. Jie tiesiog yra. Galim juos priimti arba ignoruoti. Mūsų pasirinkimas gali būti įvairus, bet mūsų tikėjimas jais ar netikėjimas duos tam tikrą rezultatą.
Žmogui reikia tvarkos ir mes ją kuriame, kaip suprantame. Kitą kartą bekuriant tvarką žmogui yra pavojus susitapatinti su Dievu. Viskas arba daug kas turi būti pagal mane – (pavyzdžiui, pagal mane daiktai turi savo vietą, pagal mane virtuvėje turi būti taip sudėta, o ne kitaip, pagal mane žodžiai turi būti sakomi taip, o rašomi taip, pagal mane t.t. Kiekvienas galime atrasti sau tinkantį pavyzdį. Kai nebūna ,,pagal mane”, tada žmogus nėra laimingas, o būna piktas, įskaudintas, kaltina.
Advento laikas primena, kad žmogus negali kontroliuoti daugelio dalykų, dažnai jis pasiekia tam tikrą ribą, pamato savo ribotumą ir tada reikia tiesiog palikti, paleisti, o tai nebe tavo jėgoms. Tiesiog belieka mėgautis akimirka, procesu ir būti stebėtoju. Nelengva, kai kada tiesiog būti stebėtoju, nes norisi valdyti, norisi kontroliuoti, aiškinti, komentuoti…
Reikėtų pažvelgti į brėžiamų ribų priežastį bei kilmę, gal tai atėjo iš mano praeities patirčių, o gal pats jas sukūriau ir noriu, kad kiti žmonės matytų, tai ką aš matau. Dažnai susikūriame ar ,,pasiskoliname” įvairias gyvenimo taisykles, kuriomis vadovaujamės. Ir kažkodėl kiti nemato taip, kaip aš matau? Gražūs žodžiai skamba dainoje ,,Tikiu”, kurioje girdime ,,kiek žvaigždžių žemėj, tiek ir širdžių” (atlieka Ovidijus Vyšniauskas). Kiek mūsų daug žmonių, o mes kitą kartą taip norime visus suvienodinti arba padaryti pagal savo standartus. Tada neišvengiamai vyksta kova žmogaus gyvenime tarp noro būti Dievu ir tiesiog būti žmogumi. Ši kova gali pasireikšti įvairiai. Norint tai pamatyti, reikia pažvelgti iš šono. Gal ir nebus labai malonu, bet bus įveikta dar viena kelio atkarpa link šv. Kalėdų džiaugsmo.
Tad Antroji advento savaitė kviečia priimti kitą, tiesti tikėjimo ir pasitikėjimo tiltą link kito.
Popietės dalyviai taip pat turėjo galimybę virtualiai klausytis stipraus balso savininkės – Karolinos Lyndo atliekamų kūrinių ,,Hallelujah“ ir ,,Angelas baltas“.
