Virtualus susitikimas su archeologu prof. dr. Rimvydu Laužiku ir istorike Anželika Laužikiene
Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, balandžio 26 d., įvyko Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus (Aido g. 27) organizuotas susitikimas su archeologu prof. dr. Rimvydu Laužiku ir istorike Anželika Laužikiene – mokslinių publikacijų bei knygų apie didikų Radvilų giminę, Lietuvos gastronomijos paveldą ir Graikiją autoriais. Bendrauta tema „Gaspadinės ir jų valgiai: lietuviškiausių patiekalų beieškant“. Renginio formatas – virtualus. Atliepiant į laikmečio aktualijas ir šių metų Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šūkį „Nauja realybė – naujos formos”, paskaita ir bendravimas su auditorija vyko nuotoliniu būdu MS TEAMS platformoje.
Bene vienintelis Lietuvoje maisto istorikas ir, neabejotinai, vienas įdomiausių pašnekovų kulinarijos temomis Rimvydas Laužikas maisto kultūra besidomintiems skaitytojams yra labiausiai pažįstamas kaip knygų „Istorinė Lietuvos virtuvė“ ir „Oginskių dvaro virtuvėje“ autorius ir bendraautorius. 2020 m. pasirodžiusi naujausia kulinarinio paveldo tyrinėtojų Anželikos ir Rimvydo Laužikų knyga – „Senieji lietuviški receptai“ buvo pasirinkta atspirties tašku, supažindinant renginio dalyvius su lietuviškos gastronomijos istorija ir patiekalais. Buvo įdomu sužinoti, kas turėjo įtakos Lietuvos gastronominės kultūros ir jos tradicijų formavimuisi, šalies ir etnografinių regionų virtuvės savitumui. Paskaitos metu buvo akcentuota, kad išskirtinė tiems laikams LDK valdančiojo elito kultūrinė tolerancija ir šalies geografinė vieta – kultūrų kryžkelė – nulėmė, kad į savo gastronominę tradiciją įtraukėme visų įmanomų Europos ir artimų Azijos regionų įvairiaskones ir įvairiaspalves gastronomines tradicijas. Be kitų įdomių faktų, kuriuos sužinojo susitikimo dalyviai, nustebino tai, kad pirmieji su lietuviškumu siejami patiekalų receptai buvo užrašyti jau XVI a: Olauso Magnuso 1555 m. išleistoje „Šiaurės tautų istorijoje“ pateikiamas „Midaus, vadinamo medonem, gaminimo pagal lenkų arba lietuvių paprotį“ receptas, o 1594 m. Krokuvoje parašytame Piotro Umiastovskio medicininiame traktate – „Giros gaminimo Lietuvoje arba pas rusėnus“ receptas. Daug dėmesio paskaitos metu buvo skirta žymiausioms Lietuvos gaspadinėms ir jų sukurtiems patiekalams, kurių pasiskirstymą šalies etnografiniuose regionuose bei autentiškus ir šiems laikams pritaikytus receptus galima rasti knygoje „Senieji lietuviški receptai“. Pavyzdžiui, pagal Amerikos lietuvės, gydytojos J. Tamašauskaitės-Baltrušaitienės-Želvienės knygą „Valgių gaminimas ir namų prižiūrėjimas“ (1919 m.) siūloma pasigaminti lietuviškus barščius, iš Varšuvoje 1889 m. išleistos K. Bielozierskos knygos „Naujoji praktiška Lietuvos šeimininkė“ – lietuvišką girą, pagal L. Didžiulienės-Žmonos receptus iš knygos „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ (1893 m.) – šaltanosius, beigelius ir kt. Pasak knygos autorių, visus šiuos patiekalus nėra sudėtinga šiuo metu pasigaminti kiekvienam savo virtuvėse.
Po paskaitos vyko pokalbis, kurio metu A. ir R. Laužikai pasidalino įspūdžiais, kokius senovinius patiekalus jiems yra tekę gaminti įvairių renginių metu, atsakė į susitikimo dalyvių klausimus.
