Virtualus susitikimas su partizanu Kostu Žukausku
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams paminėti Lentvario miesto biblioteka organizavo netradicinę istorijos pamoką – virtualų susitikimą su paskutiniu Lietuvos partizanu iš Lentvario Kostu Žukausku. Renginio metu Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos moksleiviai, mokytojai bei kiti miesto gyventojai turėjo progą pamatyti filmuotą interviu su partizanu, politiniu kaliniu Kostu Žukausku. Interviu nufilmavo ir sumontavo jo anūkė Miglė Butrimaitė su kūrybine grupe. Kostas Žukauskas papasakojo, kad Lentvario mieste iš viso buvo devyni partizanai iš jų šeši ryšininkai. 1944 metais jaunuolius mobilizavo į dar nesibaigusį Antrąjį pasaulinį karą ir Kostas taip pat buvo paimtas. Tačiau su kitais keliais dzūkais jau pilnai apginkluotais sugebėjo pabėgti iš Molodečno ir penkias paras naktimis ėjo į Lietuvą. 1945 metais kartu su kitais būsimais kovotojais už laisvę (apie 100) prisiekė Geležinio vilko rinktinės vadui Tigrui-Baltrušaičiui. Kosto Žukausko būrys vadinosi Saulėtekiu, o jis tapo dzūkų partizanu slapyvardžiu Varnėnas. Didesniuose mūšiuose nedalyvavo, bet vykdė žaibo operacijas ir pasitraukdavo į miškus. Vasaros metu jie gyvendavo miškuose, šaltuoju metu slėpdavosi bunkeriuose. Tuo laikotarpiu veikė daug išdavikų. Kostas buvo išduotas ir suimtas visai netikėtai savo tėviškėje pas tetą. Jį tardė, mušė, buvo akistata su išdavikais ir partizanas Varnėnas buvo nuteistas 8-eriems metams katorgos, 5-eriems – tremties. Buvo išvežtas į Mordoviją, Vorkutą ir kitur. Po dvylikos katorginių metų Kostas Žukauskas sugrįžo į tėviškę ir sukūrė šeimą. Šiuo metu garbaus amžiaus partizanas Kostas Žukauskas gyvena Lentvaryje.
Vėliau renginio svečias, žurnalistas, literatas, tremtinys, geras Kosto Žukausko bičiulis Jonas Počepavičius papasakojo apie Trakų apskrities partizaninį judėjimą, paminėjo, kad tuo metu mūsų apskrityje veikė apie 280 partizanų ir ryšininkų. Svečias paaiškino jaunimui, kuo skiriasi okupacija ir aneksija, palietė kitus istorinius klausimus. Jonas Počepavičius palinkėjo moksleiviams neišvykti iš Lietuvos, kurti ir dirbti savo šaliai, neieškoti laimės svetur, o būti savo šalies patriotais.
