Virusinės žarnyno infekcijos nebijo orų atvėsimo

Marijampolės visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai informuoja, kad atvėsus orams padaugėja virusinių žarnyno infekcijų. Šias metais per spalio mėn. Marijampolės apskrityje užregistruota 87 nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos atvejai. 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu užregistruota tik 28 šios ligos atvejai, tai yra susirgo 68 proc. daugiau nei 2014 m. spalio mėn. Dažniausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai   bei pradinukai.

Nepaisant visuomenės gyvenimo progreso, išaugusio higienos, medicinos lygio, viduriavimais pasireiškiančios ligos išlieka aktualios ir šiandien. Siūlome laikytis praktiškų, paprastų, ekonomiškų žingsnių, padėsiančių išvengti ne tik virusinių, bet ir daugelio kitų žarnyno infekcijų.

Kas yra žarnyno virusai? Kokius susirgimus jie gali sukelti?

Daugiau nei 140 įvairių patogeniškų virusų išsiskiria su žmogaus išmatomis. Jie vadinami žarnyno virusais. Vieni jų, patekę į žmogaus organizmą pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą, kiti žarnyno virusai sukelia kitų organų pakenkimus, o viduriavimas pasireiškia tik kaip vienas iš ligos simptomų. Virusai sukelia gastroenteritus.

Virusinis gastroenteritas tai – skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimas sukeltas žarnyno virusų. Dažniausiai virusinius gastroenteritus sukelia rota ir noro virusai.

Rotavirusinis gastroenteritas – tai ūmus rotaviruso sukeltas dažniausiai sunkios eigos kūdikių ir mažų vaikų gastroenteritas.

Norovirusinis gastroenteritas – tai ūmus noroviruso sukeltas dažniausiai vyresnių vaikų ir suaugusiųjų gastroenteritas.

Minėtų virusų sukeliami gastroenteritai gali pasireikšti pavieniais susirgimais ir protrūkiais. Pavienius susirgimus kūdikiams ir mažiems vaikams, protrūkius kylančius lopšeliuose, ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose dažniau sąlygoja rotavirusai. Tarp vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, maistu ir vandeniu plintančius protrūkius dažniausiai sukelia norovirusai. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai.

Virusų (rota ir noro) ypatybės

Rota ir noro virusai yra plačiai paplitę pasaulyje. Yra žinomi žmogaus ir gyvūnų rotavirusai. Žmogaus rotavirusų yra 6 skirtingos grupės(A-F). Tik A grupės rotavirusai sukelia susirgimus. Virusai yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai iki 10-15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Taip pat išgyvena 60-70 laipsnių temperatūrą ir užšalimą. Jie yra atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, bet jautrūs chlorui.

Kas gali susirgti?

Susirgti gali visi, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir kitų ypatybių. Žinoma, kad rotavirusas yra dažniausia vaikų iki 3-5 metų sergamumo gastroenteritais priežastis. Norovirusine infekcija dažniau serga vyresni vaikai ir suaugusieji.

Kuriuo metų laiku sergama?

Noroviruso sukeltos infekcijos sezoniškumas priklauso nuo įvairių faktorių (pvz: kelionių į besivystančias šalis, kruizinių išvykų ir pan.), o rotavirusiniais gastroenteritais dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku (žiemą ir ankstyvą pavasarį).

Ar šiais virusais lengva užsikrėsti?

Taip, rota ir noro virusai labai užkrečiami. Viduriavimo (diarėjos) metu šie virusai skiriasi dideliais kiekiais su išmatomis. Todėl užsikrėtimui pakanka tik keleto ar 10 viruso dalelių. Užkrečiamumo periodas prasideda besimptomiu periodu -1 diena prieš viduriavimą (diarėją). Vidutiniškai virusas išskiriamas 4-6 dienas, tačiau vaikams, pagyvenusiems, su nusilpusia imunine sistema asmenims gali skirtis iki 30 ir daugiau dienų.

Kokiu būdu užsikrečiama?

Infekcijos šaltinis yra sergantis ar besimptomis viruso nešiotojas (suaugęs žmogus ar vaikas). Virusas plinta šiais keliais:

Fekalinis – oralinis kelias pvz:. per išmatomis suterštas rankas. Dažniausiai taip užsikrečia kūdikiai ir maži vaikai kišdami į burną suteptus pirštus ( namuose, lopšeliuose/darželiuose ir kt.)

Per užterštą maistą ir vandenį. Šis užsikrėtimo kelias dažniausiai sąlygoja protrūkius (ypač norovirusinio gastroenterito).

Kaip maistas gali būti užteršiamas?

Norovirusai dažniausiai plinta per jūros gėrybes (austres, krabus, moliuskus, kt. vėžiagyvius) į jas patekdami su vandeniu, kuris savo ruožtu gali būti užterštas nuotekų vandenimis, išmatomis. Valymo proceso metu sumažinami tik patogeninių mikroorganizmų (bakterijų, parazitų) kiekiai, o virusai nepašalinami. Jie žūsta verdant, troškinant aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje. Todėl netinkamai šiluminiai paruoštos jūros gėrybės vartojimui yra rizikingos. Vanduo ar ledo kubeliai, uogos, vaisiai, daržovės plaunamos virusais užterštu vandeniu gali būti susirgimų priežastimi taip pat.

Maistas gali būti užterštas jį gaminančio sergančio asmens ar besimptomio viruso nešiotojo. Todėl, bet kuris maistas gali būti rizikingas, tačiau dažniausiai susirgimai išplinta per šaltuosius maisto produktus, kuriems nereikia šiluminio paruošimo: salotas, sumuštinius, biskvitus, daržoves, vaisius, uogas.

Buitinis-kontaktinis, kuomet užsikrečiama per išmatomis užterštus/suteptus aplinkos paviršius, daiktus pvz.: per namų apyvokos daiktus, dalijantis rankšluosčiais, indais, keičiant vystyklus/sauskelnes, liečiant durų rankenas, kūdikiams kišant į burną užterštus žaislus ir pan.

Kaip šie susirgimai pasireiškia?

Inkubacinis periodas rotavirusinio gastroenterito yra 24 – 72 val., norovirusinio – 24 – 48 val. Rota ir nora virusų sukeltiems gastroenteritams būdinga:

– staigi pradžia;

– pykinimas, vėmimas 3-4 k/dienoje;

– vandeningas viduriavimas(diarėja) iki 10-20 k/dienoje – tai ,,neįprastas, dažnas ir skystas tuštinimasis“, kuris prasideda vėliau ir tęsiasi ilgiau nei vėmimas;

– karščiavimas;

– pilvo, galvos skausmas;

– bendras silpnumas.

Simptomai vidutiniškai tęsiasi 2 – 3 dienas. Vaikams rotavirusinio gastroenterito metu gali būti stebimi ir viršutinių kvėpavimo takų katariniai simptomai (kosulys, sloga, gerklės skausmas).

Kokios galimos komplikacijos?

Gali būti laikinas laktozės netoleravimas po infekcijos, kuomet pavartojus pieno ir jo produktų atsiranda diskomfortas pilve lydimas pūtimo, gurgėjimo, viduriavimo. Rimčiausia ir sunkiausia komplikacija gali būti dehidratacija, išsivysčiusi ligos metu. Dehidratacija- tai staigus skysčių ir esminių, būtinųjų druskų ir mineralų netekimas. Be jų organizmas negali normaliai funkcionuoti. Vaikų dehidratacijos požymiai: sausa burna ir liežuvis, verkiant nėra ašarų, sauskelnės nesušlampa 3 val. ir daugiau, įdubęs pilvukas, akys, žandukai, karščiavimas, vaikas vangus, odos raukšlė suėmus ir atleidus neišsilygina.

Kaip gydomi šie gastroenteritai?

Specifinių vaistų veikiančių šiuos virusus nėra. Susirgimo metu yra taikomas kompleksinis simptominis gydymas. Dehidratacijos profilaktikai ypač svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir tinkamą mitybą. Rekomenduojama gerti: sūdytą vandenį, sultinius (sriubas), kurie turi NaCl (druskos), vaisių ar daržovių sultis.

Kaip padėti žarnynui viduriavimo metu?

– Vengti pieno produktų, riebaus, turinčio daug maistinių skaidulų, ar labai saldaus maisto.

– Valgyti lengvai virškinamą maistą: bananus, ryžius, virtas bulves, skrebučius (skrudinta duona), virtas morkas, virtą ar keptą viščiuką be odelės ir riebalų.

-Rekomendavus gydytojui vartoti enterosorbentus, diosmektinus (Smecta) probiotikus, geriamosios rehidratacijos tirpalus.

– Tęsti natūraliai maitinamų kūdikių maitinimą krūtimi.

Profilaktika

Rizika susirgti priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo.

– Medicininė profilaktikos priemonė – vakcina nuo rotavirusinės infekcijos (roto)viruso.

– Kadangi vienas iš infekcijų plitimo kelių yra fekalinis – oralinis, todėl yra labai svarbu laikytis asmens ir rankų higienos.

– Užtikrinti tinkamą vandens ir maisto apsaugą.

– Išvengti užkrato perdavimo sveikiems asmenims. Nevesti negaluojančių vaikų į ugdymo įstaigas. Vaikui susisirgus ugdymo įstaigoje kuo greičiau jį izoliuoti nuo sveikų vaikų.

– Būtina laikytis visapusiškos asmens higienos tiek ligoniui, tiek jį slaugančiam asmeniui.

– Ligonis turi būti izoliuotas: jo kambario, tualeto valymui naudoti chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

Pajutus negalavimus   kuo greičiau kreipkitės į šeimos gydytoją.