Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios bei įdomios informacijos apie Lietuvos kultūros paveldą. Portalo turinyje rasite kultūros vertybių registro suvestinę, interaktyvią neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę, dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėsenos rezultatus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų suvestinę, inventoriaus duomenų suvestinę, kultūros paveldo departamento individualios apsaugos reglamentus, paveldotvarkos programos rezultatus. „Atviri duomenys – viešojo sektoriaus ateitis, todėl džiaugiamės, kad Kultūros paveldo departamento darbuotojų žinių, įgūdžių ir pastangų dėka galime atverti visuomenei vis daugiau su kultūros paveldu susijusios informacijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas.
Sėkmingą kultūros paveldo duomenų skaitmeninimą ir atvėrimą visuomenei užtikrina Kultūros paveldo departamento darbuotojas Dainius Frišmantas. „Prisijungęs prie Kultūros paveldo departamento kolektyvo pastebėjau, kad didelė dalis duomenų yra neskaitmenizuoti ir neatverti visuomenei. Mano vienas iš tikslų buvo sukurti atvirų duomenų portalą, kuriame didesnė visuomenės dalis bei kitos organizacijos lengviau pasiektų su kultūros paveldu susijusius duomenis, juos galėtų interaktyviai analizuoti žemėlapyje ir duomenų švieslentėse. Jau veikiančiame Kultūros paveldo atvirų duomenų portale ypač didelio susidomėjimo sulaukė čia patalpintas nekilnojamo kultūros paveldo inventorius, dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, interaktyvi neprižiūrimų kultūros paveldo objektų suvestinė“, – pasakojo KPD duomenų bazių administratorius D. Frišmantas.
Visos parengtos aplikacijos, švieslentės bei žemėlapiai buvo sukurti naudojant ArcGIS technologiją, kuri suteikia galimybę informaciją kaupti vienoje vietoje, integruoti duomenis tarp skirtingų ArcGIS produktų, optimizuoti darbus bei dalintis informacija. Geografinių informacinių sistemų (GIS) naudojimas šiuo metu plačiai taikomas įvairiose srityse, o paveldo sritis – ne išimtis. GIS naudojimas suteikė galimybę kultūros paveldo duomenis atverti be atskirų finansavimo projektų. „Kultūros paveldo departamentas kaupia įvairius duomenis, kuriuos galima analizuoti kompleksiškai, sprendžiant kylančias problemas ir projektuose. Planuojame ir toliau plėsti GIS panaudojimą ir asmeniškai tikiuosi, kad ateityje prie Kultūros paveldo atvirų duomenų portalo bus galima prijungti ir Taikomųjų nekilnojamo kultūros paveldo tyrimų ataskaitas bei Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazes“, – sakė D. Frišmantas. Atvirų duomenų portalas suteikia unikalią galimybę vienoje vietoje rasti daug su kultūros paveldu susijusių duomenų, kurie gali būti naudingi ir įdomūs ir visuomenei, ir specialistams.
Atvirų duomenų portalą galite rasti naujojoje KPD svetainėje: https://paveldas.maps.arcgis.com/home/index.html