Visuomenei pristatomi senkapio Vilniuje, Bokšto gatvėje archeologiniai tyrimai
2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6 (Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją) atrastas iki tol nežinotas išskirtinis paminklas – vėlyvųjų viduramžių griautinis senkapis, datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Šis laikotarpis yra daug klausimų keliantis Lietuvos istorijos tarpsnis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė.
Senkapis Vilniuje, Bokšto g. 6 unikalus ne tik dėl istorinio konteksto, bet ir tuo, kad yra labai gerai išlikęs miesto laidojimo paminklas su intensyviais kultūriniais sluoksniais virš jo. Per ilgus archeologinių tyrimų metus (su pertraukomis šie tyrimai tęsėsi 2006-2007; 2009-2011; 2012 ir 2014 metais) čia aptikti 533 kapai.
Įgyvendinant archeologinius ir tarpdisciplininius tyrimus surinkta gausi medžiaga. Be to, paminklas beveik iki galo ištirtas, o tai gana retas atvejis Lietuvos archeologijoje.
Senkapis, atlikus išsamią analizę, priskirtinas stačiatikių tikėjimo (ne tik atvykėlių, bet ir apsikrikštijusių vietinių gyventojų) bendruomenei, kuri šiame mieste gyveno dar iki Lietuvos krikšto 1387-aisiais metais. Pastarosios bendruomenės narių kapai leido archeologams nauju žvilgsniu aprėpti XIII a. paskutinio trečdalio–XV a. pradžios vilniečių gyvenimą.
Apie ilgus metus trukusio tyrimo eigą bei jo metu gautus rezultatus pasakoja ką tik išleista archeologų dr. Ryčio Jonaičio ir dr. Irmos Kaplūnaitės parengta monografija „Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai” (Lietuvos istorijos institutas, 2020) . Šių mokslininkų pasirinktas knygos formatas – tai ne tik kapinyne Bokšto gatvėje aptiktos medžiagos publikavimas bei komentavimas, bet ir detalus visų tyrimų įvertinimas aprėpiant platų istorinį kontekstą, atliekant lyginamuosius (regiono) tyrimus.
Knygos autoriai detaliuosius archeologinius tyrimus vykdė nuo 2006 iki 2014 m. Todėl nenuostabu, kad prisimindami savo nuveiktą darbą archeologai pabrėžia – tyrimai tapo jų gyvenimo dalimi. Prisimindama nueitą kelią nuo pirmųjų archeologinių tyrimų iki monografijos Irma Kaplūnaitė sako: „15 metų Bokšto gatvės tyrimai buvo neatsiejami nuo gyvenimo. Per tą laiką buvo visko – ir meilės, ir neapykantos šiam objektui, bet visą laiką jautėmės įsipareigoję darbus atlikti iki galo“. Savo kolegę papildo Rytis Jonaitis: „Patys Bokšto gatvės tyrimai verti atskiros monografijos. Jaučiamės atidavę moralinę skolą šiam unikaliam objektui, kurio tyrimai tiek metų buvo mūsų kasdienybės dalimi“.
Autoriai tikisi, kad jų knyga bus įdomi ne tik specialistams, archeologams ir istorikams, bet ir visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie viduramžius Lietuvoje, Vilniaus miesto kūrimąsi ir augimą XIII–XV a., laidosenos papročius ir jų kaitą pereinamuoju laikotarpiu iš pagonybės į krikščionybę, pažvelgti ir į kasdienį Vilniaus miestiečių gyvenimą, tuometės visuomenės demografinę situaciją.
2021 m. birželio 17 d. (ketvirtadienį) 16 val. 45 min., „Bokšto skvere“, Bokšto g. 6 (įėjimas iš Bokšto g. pusės nuo 16 val. 30 min.) vyks knygos SENKAPIS VILNIUJE, BOKŠTO GATVĖJE. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai pristatymas.
Knygos pristatyme dalyvaus knygos autoriai
dr. RYTIS JONAITIS,
dr. IRMA KAPLŪNAITĖ,
taip pat dr. JUSTINA KOZAKAITĖ,
prof. ALBINAS KUNCEVIČIUS,
dr. ARTŪRAS DUBONIS
Renginio moderatorius AURIMAS ŠVEDAS
