Visuomenei pristatytas Šilalės rajone rastas lobis
Praėjusį penktadienį, gruodžio 14 d., Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje vyko unikali paroda, trukusi vos keturias valandas. Jos metu buvo eksponuojamas mūsų šalyje rastas didžiausias aukso lobis, iškastas Šilalės krašte prieš daugiau kaip 90 metų. Tą pačią dieną vyko ir konferencija „Šimtmečio archeologiniai atradimai“. Parodoje-konferencijoje dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, rajono gyventojai, Juozo Radžiaus, kurio žemėje rastas garsusis lobis, sūnus ir kiti.
Šilališkiai ir kiti parodos dalyviai buvo pirmieji, kurie galėjo išvysti dalį rasto lobio: auksinius žiedus, vėrinį, monetas ir sidabrinius šaukštus. Spėjama, kad lobis paslėptas XVII–XVIII amžiuje, tačiau radinio kilmė iki šiol lieka neaiški. Pasak archeologų, viena iš versijų – lobis galėjo priklausyti švedų armijos vadui, besitraukiančiam iš Lietuvos, arba plėšikų užpultam keliautojui, gabenusiam turtus. Radinys saugomas Kaune, Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje.
Plačiau apie lobį, jo vertę papasakojo Vilniaus universiteto atstovė Rasa Valatkevičienė. Kaip teigė pranešėja, 1926 metais lapkričio mėnesį Nasvytalių kaime ūkininkas Juozas Radžius išarė apie 300 viduramžių monetų, auksinių baroko stiliaus žiedų, sidabrinių šaukštų. Visos monetos yra auksinės, daugiausia – dukatai, nuo 1497 iki 1662 metų kaldinti Olandijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, tarp jų – ir rečiau Lietuvoje pasitaikantys Osmanų imperijos pinigai. Manoma, kad šis aukso lobis – vertingiausias Lietuvoje tiek istoriniu, tiek materialiniu aspektais.
Konferencijos metu kalbėta ne tik apie Nasvytalių lobį. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas ir archeologas Gintautas Zabiela plačiau papasakojo apie Pilėnų paiešką, pasidalino kitų tyrėjų duomenimis ir, žinoma, papasakojo apie Bilionių piliakalnio naujausius atradimus. Kaip teigė G. Zabiela, patvirtinti, kad čia kadaise stovėjo Pilėnų pilis negalime, tačiau atmesti tokios galimybės taip pat nederėtų.
Ne ką mažiau įdomiu pranešimu apie 1863 m. sukilėlių kapų tyrimus Gedimino kalne pasidalino Lietuvos Nacionalinio muziejau archeologas Gytis Grižas. Pranešimo metu papasakota apie tai, kaip Gedimino kalno tvarkymo metu rasti sukilėlių palaikai. Iš jų matyti, kad vieni sukilėliai buvo nušauti, kiti pakarti. Pasidalinta informacija, kokiu būdu nustatytos šių asmenų tapatybės, kokie tyrimai dar priešakyje.
Doc. dr. Gintautas Vėlius konferencijos dalyviams papasakojo apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškas Našlaičių kapinėse Vilniuje. Svečias pasidalino prisiminimais, kaip prasidėjo paieškos, kokia buvo jų eiga, pristatė archeologinių tyrinėjimų akimirkas.
Pasibaigus parodai ir konferencijai eksponatai grąžinti atgal į Kauno M. K. Čiurlionio muziejaus fondus. Visą laiką, kol lobis buvo eksponuojamas, jo saugumu rūpinosi UAB „Norgauda“ apsaugos darbuotojai.
