VLK: sutarčių su gydymo įstaigomis pasirašymas vyksta sklandžiai
Ligonių kasų duomenimis, sutarčių sudarymas su gydymo įstaigomis šiais metais vyksta sklandžiai, tad tikimasi laiku, iki kovo 24 d., užbaigti sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pasirašymą.
„Gavome ir naujų prašymų iš įstaigų, kurios iki šių metų neturėjo sutarčių su ligonių kasomis„, – sakė laikinai VLK direktoriaus pareigas einantis Gintaras Kacevičius. (VLK nuotrauka)
Kovo 16 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptarta šių metų sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo eiga. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenimis, 1419 gydymo įstaigų laiku (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) pateikė prašymus sudaryti sutartis su TLK dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis (į šį skaičių neįskaičiuoti prašymai dėl reabilitacijos ir paslaugų tik pagal prevencines programas); 610 iš jų yra valstybės ir savivaldybių, o 809 – privačios gydymo įstaigos.
„Gavome ir naujų prašymų iš įstaigų, kurios iki šių metų neturėjo sutarčių su ligonių kasomis. Tokių iš viso gauta 61, net 54 iš jų – privačios gydymo įstaigos. Pagal galiojančią tvarką TLK jau išsiuntė pasiūlymus sudaryti sutartis 1380 gydymo įstaigų ir daugiau nei pusė (710) sutarčių jau pasirašyta“, – teigia laikinai einantis VLK direktoriaus pareigas Gintaras Kacevičius.
Pasirašytų sutarčių skaičius pagal TLK (iki 2016 03 15)
| TLK | Pasirašytų sutarčių skaičius |
| Vilniaus TLK | 63 |
| Kauno TLK | 165 |
| Klaipėdos TLK | 86 |
| Šiaulių TLK | 216 |
| Panevėžio TLK | 180 |
| Iš viso | 710 |
2016 m. PSDF biudžetas siekia beveik 1,44 milijardo eurų ir yra beveik 4 proc. (56 mln. eurų) didesnis nei 2015 m. Didžiausia jo dalis (per 1 mlrd. eurų, o tai 38 mln. eurų daugiau nei pernai) numatyta gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti: apie 479 mln. eurų skirta ligoninių paslaugoms, 196 mln. eurų – ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, 180 mln. eurų – pirminei ambulatorinei priežiūrai.
Planuojant išlaidas atsižvelgta į prioritetus ir naujoves. Pavyzdžiui, augant slaugos poreikiui, šioms paslaugoms apmokėti iš viso planuojama išleisti ne mažiau kaip 55 mln. eurų – 15,5 proc. daugiau nei pernai (2015 m. išleista 47,9 mln. eurų).
2016 m. įsigaliojo keletas naujovių: pradėta mokėti už naują – sporto medicinos gydytojo – konsultaciją, įvestos naujos pirminės priežiūros skatinamosios paslaugos (streptokoko antigeno nustatymo tyrimas vaikams, rizikos grupėms priskirtinių suaugusiųjų skiepijimas nuo gripo), mokama už naujus šeimos gydytojo gerų darbo rezultatų rodiklius (storosios žarnos vėžio programos vykdymą). Šiais metais daugiau lėšų numatyta dienos stacionaro plėtrai – visų pirma oftalmologijos dienos stacionarui, taip pat bus mokama už naujas ambulatoriškai teikiamas gydytojų specialistų išplėstines konsultacijas, pavyzdžiui, už radiologo konsultaciją su scintigrafija, vaikų odontologo išplėstinę konsultaciją.
Pasak G. Kacevičiaus, nauja ir ypač svarbi žinia mažesnėms rajono lygmens ligoninėms yra ta, kad jose mažėjant stacionarinių paslaugų skaičiui jos galės teikti daugiau slaugos paslaugų, o nepanaudotos stacionarui numatytos lėšos galės būti nukreipiamos slaugos paslaugoms. Taigi, šios ligoninės turi galimybę tenkinti augančius slaugos poreikius ir gauti tam reikalingas lėšas.
Ligonių kasos primena, kad už gyventojams teikiamas paslaugas per laikotarpį iki sutarčių pasirašymo gydymo įstaigoms sumokama vadovaujantis pratęstomis praėjusių metų sutartimis, tad apdraustiesiems garantuojama įprastinė sveikatos priežiūra.
