Vokiečių patirtis dėl vaikų namų: „Pasukote ne tuo keliu“
Vis dar tebeverdant aistroms dėl užsimotos vaikų namų pertvarkos, valstybės galvoms tebesvaigstant, kad Lietuva turėtų likti valstybe be vaikų namų, o Savivaldybėms laužant galvas, kaip realiai reikėtų tokius užmojus įgyvendinti, gegužės 29 – birželio 2 dienomis Raseinių rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė kartu su kitais Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojais vyko tarptautinio vizito į Bavarijos žemę (Vokietija), kurio vienas pagrindinių tikslų – susipažinti su Vokietijos ir Bavarijos žemės vaikų teisių apsaugos sistema, teisiniu reguliavimu, praktiniais sistemos aspektais.
Šiandieninės mūsų politikos vaikų globos kontekste lietuvaičius bene labiausiai stebino tai, kad Vokietijoje vaikų globos namai egzistuoja. Prieš kurį laiką jie irgi buvo išbandę tai, ką mes šiandien ketiname daryti, deja, tai nepasiteisino ir jie vėl grįžo prie valstybinių vaikų globos namų. Šioje vietoje gal vertėtų įsiklausyti į seną mūsų tautos išmintį: protingi žmonės pasimoko iš svetimų klaidų, o kvailiui ir savos klaidos nepadeda…
Kauno regiono delegacija lankėsi Vaikų apsaugos centre Miunchene, Pagalbos jaunimui centre (Jugendhilfezentrum), SOS vaikų kaimelio centrinėje būstinėje, Miuncheno lietuvių bendruomenėje, Vaikų apsaugos namuose (KinderschutzHaus).
Į vaikų apsaugos namus vaikai patenka, jei tėvai negali pasirūpinti vaikais. Pranešimą Vaikų apsaugos skyriui parašo kaimynai, darželis arba mokykla. Jei niekaip vaikui šeimoje padėti neišeina (o pagalbos rūšių yra įvairių), vaikas paimamas ne iš namų, bet iš darželio ar mokyklos. Paėmime dalyvauja 4 žmonės. 2 darbuotojai eina į darželį ar mokyklą paimti vaiko, kiti du siunčiami pokalbiui su tėvais. Pirmąsias 48 val. tėvai nežino, kur yra jų vaikas. Pagal idėją vaikas tokiuose namuose turi būti 3 mėn., bet ir Vokietijoje ilgai užtrunka teisminiai procesai, todėl yra vaikų, kurie gyvena jau 1,5 metų. 80 proc. vaikų siunčiami į kitas globos įstaigas, 20 proc. – grįžta į šeimą. Daug dirbama su vaikus praradusiais tėvais. Kiekvienas vaikas turi už jį atsakingą pedagogą, kuris kontaktuoja su vaiko tėvais, pataria jiems, kaip bendrauti su vaiku.
Jei vaikai patenka į kitą šeimą, iškyla lojalumo konfliktas, nes jie myli savo tėvus. Tad gan dažnai vaikai iš laikinosios šeimos grįžta į KinderschutzHaus.
Įdomi patirtis SOS vaikų kaimelyje, kurio tikslas – vaikams suteikti saugų prieglobstį, juos remti, kad taptų savarankiški savo kelyje. Paremti šeimas, kad jos galėtų tvarkyti savo gyvenimą be pagalbos. Kaimelio pedagogika remiasi šiais principais: santykiai, švietimas, stipriųjų pusių atradimas, dalyvavimas. Jie nėra vaikų tėvai, bet vaikai turi žinoti, ką su jais norima daryti, ir patys dalyvautų savo lavinime. Šiuo klausimu dirbama net šešiomis kryptimis: vaikų globa dienos metu mažiems vaikams (lopšeliai, darželiai) finansuojama iš valstybės biudžeto, nes valstybės įstatyme parašyta, kad kiekviena šeima turi teisę į vietą darželyje. Kitas šaltinis – tėvų mokestis, kuris priklauso nuo pajamų dydžio. Vaikai turi teisę į vietą darželyje, bet lankyti neprivaloma. Tėvai gali auginti vaiką namuose. Teikiama stacionarioji globa (vaikams, kurie nėra saugūs savo namuose) bei ambulatorinė vaikų globa. Ji taikoma, kuomet vaikas turi problemų šeimoje, bet jos dar nėra didelės, kad reiktų atskirti nuo šeimos. Tada ateina socialinis pedagogas ir kelias valandas per savaitę dirba su vaiku. O taip pat veikia atvirieji pasiūlymai – susitikimų vietos, klubai, į kuriuos ateina specialistai, vyksta pokalbiai įvairiomis temomis prie kavos. Daug dėmesio skiriama konsultacijoms vaikams, kurie kenčia nuo tėvų skyrybų, yra agresyvūs. Čia dirba tik psichologai. Atskirai dirbama su jaunuoliais, kurie metė mokslus arba blogai mokosi.
Kelionė buvo labai naudinga, buvo aptari galimi bendri projektai vaikų teisių apsaugos, kultūros, sporto srityse.
Savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė sako atkreipusi dėmesį, kad Vokietijos vaiko teisių apsaugos specialistai nori suteikti vaikams galimybę būti laimingiems, o ne būtinai išsaugoti juos šeimoje. Gyvenimas šeimoje ir laiminga vaikystė ne visada yra tas pats.
Skirtingai negu Lietuvoje, Vokietijoje dažnai patys tėvai nori priimti pagalbą ir mielai bendradarbiauja. Gana dažnai iniciatyvos imasi jie patys, prašydami pagalbos iškilus sunkumams su vaiku. Iš šeimos prieš tėvų valią paimami tik 5–10 proc. visų globojamų vaikų. Lietuvoje vyrauja atvirkštinis santykis – didžioji dauguma tėvų priešinasi dėl vaikų apgyvendinimo globos namuose.
,,Vizito metu sužinojome daug naudingos informacijos, gerų idėjų, supratome, kuriame taške institucinės globos atžvilgiu yra Lietuva ir kuria kryptimi galėtume eiti“, – vizito metu įgyta patirtimi pasidalijo rajono vicemerė.
