Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę
Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf Zeit. Lageralltag in Kempten 1945 bis 1949 aus der Sicht des litauischen Fotografen Kazys Daugėla).
Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų. Kempteno stovyklos išskirtinis bruožas buvo tas, kad pabėgėliai apgyvendinti ne laikinuose barakuose niekieno žemėje, bet normaliuose pastatuose (miesto rezidencijos šiauriniame flygelyje ir jos teritorijoje esančiose kazernose) labai arti miesto. Jau nuo 1945 m. beveik trečdalis jų persikėlė į nuomojamus butus pačiame mieste. Stovykloje veikė daug lietuvių kultūros organizacijų, įsteigtas vaikų darželis, mokykla ir gimnazijos klasės, organizuotas suaugusiųjų švietimas, rengta ir platinta spauda.
1945 m. Kempteno stovyklą po karo pasiekė ir K. Daugėla, iki 1949 metų išvykimo į JAV nuotraukose fiksavęs stovyklos kasdienybę. Parodą bei išsamų ją lydintį katalogą parengė dr. Wolfgangas Petzas, surinkęs daug vertingos istorinės medžiagos apie pokario pabėgėlius iš Lietuvos Kemptene. Iš K. Daugėlos sūnėno ir kolekcininko Antano Skaisgirio, su kuriuo rengėjas susitiko Vilniuje, kolekcijos sudaryta beveik visa paroda. Knygoje publikuota ir jo biografinė K. Daugėlos apybraiža. Ekspozicijoje taip pat yra nuotraukų iš Šiaulių fotografijos muziejaus, kuriam K. Daugėla padovanojo savo archyvą su negatyvais, korespondenciją ir asmeninę biblioteką. Paroda parengta ir nuotraukos publikuotos maloniai sutikus ir suderinus su fotografo dukra Rūta Daugėla.
K. Daugėlos fotografijos iš Kempteno stovyklos kasdienybės yra vienas iš labai nedaugelio ir dėl to ypač vertingų nuotraukų, kurios dokumentuoja lietuvių pabėgėlių gyvenimą Vokietijos stovykloje.
Šia paroda K. Daugėlos nuotraukos grįžta ten, kur buvo padarytos, ir, anot parodą atidariusios kultūros atašė Vokietijoje Rasos Balčikonytės, žiūrovams suteikia unikalią galimybę in situ pamatyti ir įsivaizduoti laike nutolusį pokario pabėgėlių iš Lietuvos gyvenimą čia pat, tiesiog pro parodos langus regimoje rezidencijoje, kurios šiauriniame flygelyje ir buvo įkurdinti lietuviai.