„Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“
Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje akcentuojama – „Istorijos ir publicistikos mėnraštis“. Tais svarbiais Lietuvai Atgimimo metais, kai buvo gręžtasi prie istorijos, kai vis garsiau ima skambėti žodis nepriklausomybė, mūsų kraštietis, žurnalistas Juozas Vercinkevičius leidėjų lėšomis (vedėjas Algis Markėnas, spaudėjas Janušas Perovičius) sumano leisti naują laikraštį, kuriame gvildenamos istorijos ir to meto Atgimimo aktualijos, nepamirštant minėtų temų sieti su Trakų kraštu. Išleistas vieno spaudos lanko, penkių tūkstančių tiražu ir atspausdintas Trakuose, V. Kudirkos g. 12 numeriu įsikūrusioje spaustuvėje. Kad laikraštis susilauks populiarumo ir skaitytojų rezonanso buvo aišku, bet kad taip greitai, matyt, nė pats leidėjas ir redaktorius J. Vercinkevičius nesitikėjo. Jau antrame „Vorutos“ numeryje randame skaitytojo atsiliepimą, rašytą klaipėdiečio Igno Valanto „…tai bent laikraštis! Džiaugiuosi skaitydamas ir tokį laikraštį esant galimybėms norėtųsi matyti gal ir savaitinį <…> tiražas nedidelis, o norinčių tokį leidinį paskaityti manau nemažai. <…> galiu būti Jūsų laikraščio rėmėju. <…> Linkiu Jums sėkmės sunkiame, bet kilniame darbe supažindinant su istorija <…>. Nuoširdus ačiū.“ O žavėtis tikrai buvo verta – jau pirmame numeryje buvo publikuotas istorijos mokslo dr. E. Gudavičiaus straipsnis apie Mindaugo Vorutą bei J. Vercinkevičiaus interviu su E. Gudavičiumi apie LDK valdovą Vytautą; redaktoriaus kalbintas profesorius B. Genzelis dalinosi savo samprotavimais apie periodinės spaudos paskirtį straipsnyje „Suvokti savo būtį…“. Trakiečius (ir ne tik!) jau pirmame puslapyje džiugino žurnalistės L. Valatkienės nuotraukos, menančios 1988 m., kai pirmą kartą Trakų Salos pilyje buvo iškelta tautinė vėliava ir kt. Kad leidžiama „Voruta“ anuomet tapo svarbi, reikalinga, savalaikė, aktuali, įrodo faktas, jog jau antrame numeryje nurodoma pasipildžiusi, tapusi pirmąja, redakcinė kolegija – J. Abaravičius, V. Bartusevičius, K. Garšva, B. Genzelis, E. Gudavičius, J. Juzeliūnas, S. Mikulionis, A. Žemaitytė, Z. Zinkevičius.
Apie visa tai, „Vorutos“ – pradžią ir brandą, Trakų viešoji biblioteka laikraščio 30-ajam jubiliejui paruošė literatūrinę-kraštotyrinę parodą „Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“ // Juozas Vercinkevičius“, kurioje skaitytojai galės susipažinti su leidinio istorija, besikeičiančiais logotipais, pavartyti pirmuosius laikraščio puslapius, pirmuosius įrištus 1989–1992 metų komplektus, kuriuos, kaip ir daugelį VšĮ „Voruta“ leistų spaudinių, nuo 2006 m. leistų kalendorių, Trakų viešajai bibliotekai ne kartą dovanojo redaktorius J. Vercinkevičius. Verta priminti, jog nuo Atgimimo prasidėjęs mūsų bendradarbiavimas, ypač pradėtas informacinio sk. vedėjos J. Kulikienės, skatinęs mokinius, anuomet augusius be interneto ir modernių istorijos vadovėlių, ieškoti atsakymų bibliotekoje – „Vorutos“ puslapiuose, tęsiasi iki šių dienų, o TVB archyvas iki šiol saugo ne tik „Vorutos“ išleistus spaudinius, bet ir išleistų bei pristatytų bibliotekoje leidinių akimirkas. „Vorutos“ puslapiuose ne kartą buvo publikuoti ir Trakų VB bibliotekininkių J. Kulikienės, R. Jarmalavičiūtės, E. Žilinskienės aktualūs straipsniai kraštotyros tematika. Svarbu paminėti, jog apie pirmąją Trakų bibliotekos vedėją – Veroniką Čibiraitę – pirmą kartą rasti informaciją pavyko „Vorutoje“ publikuotame V. V. Česnulio straipsnyje „Rytų“ skaityklų vedėjų bylos“ (Okupuoto Vilniaus krašto istorija).
Džiugu, kad laikraštis „Voruta“, per tuos 30-imt savo gyvavimo metų, buvęs ir mėnraščiu, ir savaitraščiu, ištvėręs krizes ir tiražų kaitą, niekada nubuvo nustojęs „eiti“, iki šiol spausdina aktualius straipsnius istorijos, kultūros, religijos klausimais, daug vietos skirdamas Vilnijos kraštui, Mažajai Lietuvai, Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Šalia žymių straipsnių autorių – E. Gudavičiaus, J. Juzeliūno, Z. Zinkevičiaus, M. Purvino ir kt., „Vorutoje“ buvo publikuoti šviesios atminties kraštiečių S. Mikulionio (1935–1992), dr. Z. Ramanausko (1932–2018) straipsniai, su „Voruta“ aktyviai bendradarbiauja, apie Trakus ir Trakų kraštą, jį garsinusias ir garsinančias asmenybes rašo V. Jencius-Butautas, kraštiečiai monsinjoras V. P. Rūkas, dr. H. Kobeckaitė, dr. V. Januškevičius, K. Petkūnas, J. Orlovskytė, atskiroje „Vorutos“ rubrikoje – „Muziejus laikraštyje“ „Vorutos“ skaitytojai gali neakivaizdžiai susipažinti su Trakų istorijos muziejaus salėse eksponuojamais ir fonduose esančiais unikaliais eksponatais, kuriuos straipsniuose pristato muziejaus specialistai – U. Budvydas, V. Povilūnas, S. Zalys. A. Zmejevskienė, V. Tenešis ir kt.
Kas galėtų geriau įvertinti leidėjų darbą, jei ne skaitytojų geri žodžiai – dr. M. Bloznelis su šeima, sveikindamas redakciją 20-ojo „Vorutos“ jubiliejaus proga, rašė – „Voruta“ tapo galbūt vieninteliu leidiniu, kur šiuolaikinėse aktualijose jauti gilų istorinį kontekstą, nesujauktą personaliniais ar partiniais interesais“ (2009, lapkričio 7, psl. 16).
Verta priminti, jog VšĮ fondas vykdo ir leidybinę veiklą. 1992 m., kai leidykla „Voruta“ išleido pirmąją poezijos knygelę – A. Šato „Širdin nukrito saulė“, ši veikla sėkmingai tęsiama ir skaičiuoja jau ne vieną dešimtį pavadinimų išleistų knygų, kalendorių, atvirukų. Redaktoriaus J. Vercinkevičiaus sudarytos ir išleistos knygos – „Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas“ (2005), „Kur dunkso Trakų pilys“ (2010), „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ (2014), „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ (2015), „Mūsų Trakų žemė“ I knyga (2017), V. Jenciaus-Butauto, P. Bieliausko, V. Česnulio, V. Aleknos, R. Lopatos, tame tarpe ir Trakų VB buvusios direktorės A. Pilienės sudaryta knygelė apie Trakų rajono kultūros darbuotojų tremtinių prisiminimus „Gimtąją žemę rauda siekė…“ (1998) ir kt. autorių knygos talpina išliekamąją vertę turinčią, neretai pirmą kartą skelbiamą informaciją. „Voruta“ buvo bene pirmoji, dar 1989 m. skleidusi Lietuvai žinią apie Trakų Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos stebuklingąjį paveikslą bei artėjantį jo vainikavimo 300-ąjį jubiliejų bei priminusi apie Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejų ir kt. Šia tematika leidykla išleido ne vieną leidinį, kurio išliekamoji vertė aktuali ir praeities tyrinėtojams, ir ateities kartoms. Gausi VšĮ „Voruta“ leidybinė veikla eksponuojama TVB paruoštoje parodoje.
Pastaraisiais metais nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, leidžiamas 1 000 egzempliorių tiražu, nustebino skaitytojus netikėta ir džiugia žinia, skelbiančia, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. vietoje nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ bus leidžiamas 96 puslapių, pasirodantis keturis kartus per metus, ne laikraštis, bet žurnalas „Voruta“. Pasitikęs savo 30-ies metų sukaktį, laikraštis „Voruta“, pasiekęs savo brandą, keičia ir savo rūbą, ir tikėtina, jog dar Atgimimo metais pradėtos puoselėti laikraščio „Voruta“ idėjos ir toliau sėkmingai gyvuos to paties pavadinimo žurnale, jis taps dar įdomesnis ir patrauklesnis, ugdys naują žurnalistų kartą, išplės jame rašančių autorių bei juos skaitančių skaitytojų ratą, o spaudinių tematika kreips tautos atminties ir istorinės savimonės link vardan ateities. To labiausiai Trakų viešoji biblioteka jubiliejaus proga linki „Vorutos“ leidėjams ir steigėjams, redakcinei kolegijai, žurnalo skaitytojams ir mūsų kraštiečiams – ypač „Vorutos“ steigėjui ir vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui, redaktorėms Irmai Stadalnykaitei, Jolantai Zakarevičiūtei bei visiems, bendradarbiaujantiems leidinyje, linkėdama sveikatos ir kūrybiškumo, savo darbo vertės ir prasmės pajautimo bei ištikimų skaitytojų rato ir įvertinimo.
Su Trakų viešojoje bibliotekoje veikiančia paroda „Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“ // Juozas Vercinkevičius“ kviečiame susipažinti iki lapkričio 24 d.
