VRM integruoja pajėgas moksleivių saugumo gerinimui

Balandžio 24 d. Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva įvyko susitikimas-apskritojo stalo diskusija su nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurios metu tartasi, kokių veiksmų pirmiausia reikia imtis norint apsaugoti moksleivius – tiek nuo žalingų priklausomybių, tiek nuo smurto bei patyčių.

„Džiugu, kad mes suradome vieni kitus, nes mums rūpi tie patys dalykai – mūsų vaikų saugumas. Ministerija nusiteikusi imtis aktyvesnių permainų šioje srityje. Kada visuomenės nariai mus parems ir padrąsins savo idėjomis ir patarimais, bendras kelias bus sėkmingesnis“, – sakė vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius. Pasak viceministro, būtina neatidėliojant integruoti visų suinteresuotų institucijų ir organizacijų pajėgas siekiant užkirsti kelią smurtui, patyčioms ir svaigalų vartojimui tarp moksleivių.

Susitikime su VRM atstovais ir policijos pareigūnais, dirbančiais prevencijos ir nepilnamečių reikalų srityse, dalyvavo Lietuvos švietimo konfederacijos vadovas Arvydas Augustaitis, psichologė, projekto „Lyderių laikas“ konsultantė Solveiga Grudienė, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Milda Kuraitė, asociacijos „Lietuvos tėvų forumas” tarybos pirmininkas Audrius Murauskas, Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ atstovas Arnoldas Pikžirnis, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos „Žingsnis“ valdybos narys Darius Stonys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Aurelijus Veryga, asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė Rasa Žemaitė.

Buvo diskutuojama, su kokiomis grėsmėmis šiandien susiduria moksleiviai, kokios svarbiausios šių grėsmių priežastys, svarstoma, ką VRM pagal savo kompetenciją, pasitelkdama suinteresuotas organizacijas bei visuomenės atstovus ir išnaudodama turimas galimybes bei priemones, gali padaryti, kad užtikrintų moksleivių saugumą.

Tarp didžiausių moksleiviams kylančių grėsmių susitikimo dalyviai minėjo patyčias ir smurtą, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą, rūkymą, kitas priklausomybes. Susirinkusieji taip pat aptarė šių grėsmių priežastis.

Daugelis pastebėjo, kad mokyklose dažnai egzistuoja formalus ir net negatyvus požiūris į tuos, kurie prisipažįsta turintys minėtų problemų ar jas paviešina, pradedant moksleiviais, mokytojais ir baigiant mokyklų vadovais, vyrauja nuostata ignoruoti ar net slėpti egzistuojančias problemas, pirmiausia siekiant išsaugoti gerą mokyklos įvaizdį. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad moksleiviai, susiduriantys su problemomis, neturi su kuo jų aptarti, kad galėtų įveikti savo sunkumus.

Ne vienas susitikimo dalyvis pastebėjo, kad vaikai – tai aplinkos atspindys: ką jie mato aplinkoje, taip jie elgiasi ir patys, o šiuo metu artimoje aplinkoje ir žiniasklaidoje neretai vyrauja nuostata, kad tyčiotis, vartoti svaigalus ar rūkyti yra madinga.

Tarp priežasčių, kurios turi įtakos moksleivių saugumui, nurodytas silpnas bendruomeniškumas, asmenybės disharmanija, moralinių vertybių trūkumas, mokyklose ir bendruomenėse vykdomų projektų fragmentiškumas ir jų tęstinumo nebuvimas, o kartais – ir formalizmas.

Visi susitikimo dalyviai sutiko, kad labai trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo. Sutarta, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą, integruojant valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių, mokyklų, visuomeninių organizacijų pajėgumus kovai su smurtu ir svaigalų vartojimu tarp moksleivių.