VRM su Lietuvos Katalikų Bažnyčia pasirašė bendradarbiavimo civilinės saugos srityje sutartį
Vidaus reikalų ministerija (VRM) su Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) pasirašė trišalę bendradarbiavimo civilinės saugos srityje sutartį.
Tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, PAGD direktoriaus Sauliaus Greičiaus ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, arkivyskupo Gintaro Grušo pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi šalys susitaria sutartyje nustatytomis ar atskirai suderintomis priemonėmis ir būdais tarpusavyje bendradarbiauti plėtojant bei įgyvendinant veiklas civilinės saugos, pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms bei visuomenės saugumo stiprinimo srityse.
Anot A. Bilotaitės, šiandien tik pusė šalies gyventojų žino, kaip turi būti pasirengę ir kaip turi elgtis esant ekstremalioms situacijoms.
„Kita pusė visiškai neturi supratimo, ką reikėtų daryti ir kokių veiksmų imtis. Pusė gyventojų turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, kita dalis neturi. Tik penktadalis yra susiruošę išgyvenimo krepšį ir tik dešimtadalis turi šeimos planą“, – atkreipė dėmesį ministrė.
Todėl, pažymėjo ji, labai svarbu, kad prie informacinės civilinės saugos kampanijos „Esame komanda – turime planą“ prisijungė viena didžiausių bendruomenių Lietuvoje.
„Turime ir toliau gilinti gyventojų žinias apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir pasiekti tuos, kurie mažiau naudojasi įprastomis informacinėmis priemonėmis. Bažnyčia su savo bendruomenių tinklu yra nepaprastai svarbus partneris“, – teigia A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad bendradarbiavimas civilinės saugos srityje su bažnyčia jau prasidėjo anksčiau.
„Bendradarbiavimas vyksta per įvairias religines šventes, yra organizuojami pristatymai apie pasirengimą, paskutiniai tokie renginiai buvo Žolinių atlaidų metu“, – teigė ministrė.
Savo ruožtu arkivyskupas G. Grušas pažymi, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje nuo seno bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis.
„Manau, kad šioje trišalėje sutartyje numatyta veikla dabartiniais iššūkių laikais leis geriau informuoti žmones, mažinti netikrumą visuomenėje ir stiprinti dvasinį jos atsparumą“, – sako arkivyskupas G. Grušas.
10 bažnyčių įtrauktos į galimų priedangų sąrašą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Edgaro Gedos teigimu, šiuo metu į galimų priedangų sąrašą įtraukta 10 bažnyčių. Pasak jo, priedangomis tapti gali tos bažnyčios, kurios turi rūsius.
„10 bažnyčių jau yra įtrauktos į sąrašą ir paženklintos kaip priedangos (…) Stengsimės, kad visos bažnyčios, kurios turi rūsius, patektų į formalų sąrašą“, – sakė E. Geda, pridurdamas, kad pajūryje yra daugiausiai bažnyčių, parengtų būti priedangomis.
„Pajūrio regione bažnyčios yra daugiausia parengtos“, – pažymėjo jis.
Ministerijos teigimu, PAGD pareigūnai didžiųjų Katalikų Bažnyčios atlaidų metu jau ne kartą specialiai įrengtose palapinėse dalijosi praktine informacija, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kaip susidėti išvykimo krepšį, pasirengti šeimos planą ir apsaugoti save ir artimuosius. Gausiai lankomų bažnyčios renginių metu ši veikla bus tęsiama ir toliau, skelbia VRM.
Bendradarbiaujant planuojama ieškoti galimybių tinkamuose religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas, kuriose gyventojams oro pavojaus atveju būtų sudarytos sąlygos išvengti gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojų. Vietos ordinarui sutikus, Bažnyčiai priklausantys pastatai ir infrastruktūra galėtų būtų pasitelkiami ir perspėjimo sirenų įrengimui bei jų tinklo Lietuvoje plėtrai.
Ministerija primena, kad šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos. Savivaldybėse jau pradėta įrenginėti dalis iš 197 naujų sirenų, kurias PAGD įsigijo įgyvendindamas Norvegijos finansinio mechanizmo projektą.
Naujausiais VRM duomenimis, savivaldybės iki šiol yra parinkusios 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų virš 800 tūkst. gyventojų (28 proc.). VRM yra iškėlusi tikslą, kad miestų savivaldybėse 60 proc. gyventojų būtų užtikrinta vieta priedangoje, rajonų savivaldybėse – 40 proc.