Vyko departamento ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pasitarimas

Birželio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko departamento ir apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų bei priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pasitarimas. Jame buvo aptartas 40 valandų per savaitę darbo laiko organizavimas, darbo grafikų sudarymas, parengties užtikrinimas, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir savanorių ugniagesių veiklos organizavimas.

Departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis pažymėjo, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki Naujųjų metų ugniagesiams gelbėtojams bus mokama už viršvalandžius, nes lėšų tam yra. „Kaip bus nuo Naujųjų metų, negaliu pasakyti. Jeigu gausime pinigų, o jų reikia 3 mln. eurų, galėsime už juos mokėti. Jeigu šių pinigų negausime, juos ugniagesiams teks kompensuoti poilsio dienomis. Birželį Finansų ministerija ginasi biudžetą Vyriausybėje, tačiau realią padėtį žinosime tik vasario mėnesį. Bus didžiulis iššūkis suvaldyti finansinę situaciją kitais metais,“ – sakė jis.

Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjas Eimantas Bartkevičius informavo, kad nuo liepos 1 d. departamentui pavaldžios įstaigos turės pasitvirtinti grafikus ir dirbti pagal juos. „Visoms valdyboms ir tarnyboms buvo išsiųsta darbo laiko žiniaraščio pildymo forma. Joje viskas sudėliota ir nubrėžtos ribos. Ten taip pat yra numatyti atostogų ir ligos atvejai. Už dirbtus viršvalandžius, pateikęs prašymą, ugniagesys galės gauti ir laisvų dienų. Jeigu dirbami viršvalandžiai, galima sutrumpinti darbo dieną, suteikti laisvų dienų arba už juos mokėti. Jeigu ugniagesys nepateikia prašymo sutekti laisvų dienų, reikia mokėti už viršvalandžius,“ – praktinių patarimų pateikė E. Bartkevičius.

Daug dėmesio pasitarime buvo skirta ir savanorių ugniagesių veiklos organizavimui. R. Baniulis klausė tarnybų viršininkų, kiek žmonių per 3 metus priimta į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas. Jis pasiūlė atlikti rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos vertinimą. „Valstybė perka savivaldybės paslaugą. Ji turi būti kokybiška. O dabar skiriami 20 mln. eurų „pravalgomi,“ – sakė departamento direktorius.

Departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Jūris Targonskas priminė, jog Vidaus reikalų ministerijos strateginiame plane numatyta per trejus metus 30 proc. sumažinti skenduolių skaičių: „Kas ketvirtį turėsime atsiskaityti pagal šį planą. Būtų gerai, jeigu per ketvirtį kiekviena tarnyba su savivaldybe ir Visuomenės sveikatos biuru suorganizuotų po vieną prevencinę priemonę vaikų stovyklose, mokyklose, taip pat ir žiemos metu. Šiemet nuskendusiųjų skaičius net 30 proc. didesnis negu pernai tuo pačiu laiku.“

J. Targonskas pažymėjo, jog kiekvieną ketvirtį kartu su savivaldybe būtina surengti ir civilinės saugos evakavimosi pratybas mokyklose. Jis taip pat informavo, kad netrukus pasirodys Valstybės kontrolės išvados dėl civilinės saugos, kuriose apžvelgiama jos veikla iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Edgaras Geda pasitarime apžvelgė valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklą. Jis įvardijo tragiškiausius pastarojo meto gaisrus ir jų kilimo tendencijas. „Ugniagesiai turi didinti parengtį, kad kuo greičiau būtų suteikta pagalba. Daugiausia žmonių žūsta iki atvykstant ugniagesiams. Svarbu ne tik kalbėtis su žmonėmis, bet ir rengti įvairias priemones ir akcijas. Blogai, kad yra nemažai laisvų priešgaisrinės priežiūros inspektorių etatų. Ypač jų daug Klaipėdos apskrityje. Todėl reikėtų galvoti, kaip pritraukti darbuotojų. Nuo kitų metų inspektoriams nebereikės vertinti statinių projektų, tad beveik trečdaliu sumažės darbo krūvis. Todėl daugiau dėmesio galėsime skirti gyvenamajam sektoriui. Tačiau gaila, kad tuose būstuose, kur lankosi mūsų inspektoriai, jiems išėjus, niekas nepasikeičia. Tik 4 proc. gyventojų turi įsirengę dūmų detektorius,“ –sakė jis.

E. Geda informavo, jog buvo surengta akcija „Kai žinau, namie saugiau“. Už iniciatyvumą ir aktyvumą jis padėkojo Vilniaus ir Marijampolės APGV. E. Geda pažymėjo, jog šiandien šalyje yra apie 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose auga apie 19 tūkst. vaikų. „Baisu, kad Šiaulių tragedijos analogija yra sutinkama vos ne kas antrame būste kaime. Reikia, kad žmonės pakeistų savo supratimą. Gerai, kad tokias šeimas lanko ir ugniagesiai. Jeigu kitaip nepavyks, mėginsime šias problemas spręsti vyriausybiniu lygiu, per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ir jūs tuos klausimus spręskite kartu su socialinės rūpybos institucijomis,“ – siūlė jis.

E. Geda teigė, jog šiuo metu vyksta ir dar viena akcija „Nori būti saugus – kviesk ugniagesį į namus“: „Lietuvoje yra daug šeimų, vienišų žmonių, senelių, kuriems reikia pagalbos. Problemų mūsų valstybėje daugėja. Tad ši akcija skirta žmonėms, kurie nežino, kaip elgtis, kad jų namuose būtų saugu. Būtų labai gerai, kad tarnybos turėtų dūmų detektorių rezervą, kad juos būtų galima padalinti tokiems žmonėms.“

Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas vidaus tarnybos majoras Kęstutis Agintas pasitarime apžvelgė situaciją dėl tarnybose turimos  gaisrinės ir gelbėjimo technikos, taip pat naujų Bendrojo pagalbos centro informacinių sistemų diegimo klausimus.