Vyko Pakruojo rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos išplėstinis posėdis
Sausio 11 dieną įvyko išplėstinis Pakruojo rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos (pirmininkas – mero pavaduotojas Gediminas Grybė) posėdis. Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, administracijos direktorės pavaduotojas Marius Senulis, rajono seniūnai ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, taip pat Pakruojo policijos komisariato, Probacijos tarnybos, Darbo biržos, prokuratūros, VšĮ Pakruojo ligoninės ir VšĮ Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai bei atstovai.
Pirmiausia buvo aptartos problemos, su kuriomis nuolat susiduria socialinės rizikos šeimos, o ypač tokių šeimų atžalos. Didelis procentas šeimų, kurios yra įtrauktos į socialinių rizikos šeimų sąrašus, nevengia alkoholio, neturi socialinių įgūdžių, yra praradę motyvaciją ir norą dirbti ir dorai bei tvarkingai gyventi. Pasak seniūnų, dažnai atvykus patikrinti, kaip šeimoms sekasi buityje tvarkytis ir prižiūrėti vaikus, socialiniams darbuotojams ar seniūnams tenka rūpintis užšalusiais vamzdžiais ar, dar blogiau, šąlančiais vaikais, nes tėvai nepasirūpina malkų žiemai, o gavę socialinius būstus jų neprižiūri, pašalpas dažniausiai išleidžia svaigalams.
„Mes jau esam įpratinę tuos žmonės, kad kažkas kitas ateis ir sutvarkys. Žmonės turi mokytis gyventi ir nebelaukti pagalbos iš šalies“, – situaciją komentavo mero pavaduotojas Gediminas Grybė. Prieita prie išvados, kad beveik dėl visų problemų ir smurto, kylančio tokiose šeimose, kaltas alkoholis. Mero pavaduotojas G. Grybė ragino seniūnus aktyviai perduoti informaciją policijai, sužinojus, kur nelegaliai prekiaujama alkoholiu, taip pat paskatinti tai padaryti bendruomenių atstovus, tačiau ir pats pritarė minčiai, kad žmonės, gyvenantys mažuose kaimeliuose, nenori dalintis informacija, bijo, kad gali būti kerštaujama.
„Mes ieškome išeičių, kad iš valstybės gaunamų pinigų žmonės nepragertų, o nusipirktų maisto, buityje reikalingų daiktų, sumokėtų mokesčius. Galime pusę pašalpos atiduoti maisto talonais, bet būna, kad ir tuos talonus iškeičia į butelį“, – kalbėjo Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Baguževičienė. Užburtas tokių problemų ratas sukasi jau daug metų. „Mes kovojame su padariniais, o ne su priežastimis, todėl iki šiol kovą pralaimime“,– įsitikinę ir pareigūnai, ir socialiniai darbuotojai. Galbūt padėtų gydymas nuo alkoholizmo, socialinių įgūdžių stiprinimo programų įgyvendinimas.
Posėdžio metu taip pat diskutuota ir apie sausio 5 d. pasitarime iškeltą mintį, jog rajono socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, trūksta vieno koordinatoriaus, kuris susitelktų ne tik į kontrolę, bet daugiau dėmesio skirtų efektyvesniam darbo organizavimui. Šio vaidmens galėtų imtis Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras. Šiuo metu yra 9,5 socialinių darbuotojų etatų, dirba 10 žmonių. Po reorganizacijos etatų skaičius padidėtų: svarstoma apie dar vieno darbuotojo ir koordinuojančio asmens atsiradimą. Pasak mero S. Gegiecko, socialiniai darbuotojai teikia paslaugas, todėl natūralu, kad priklausys paslaugų centrui. Apie pertvarką galvota jau seniau, nebūtina visko sieti su įvykiais Kražiuose ar Kėdainių rajone. Posėdyje dalyvavę socialiniai darbuotojai suabejojo siūlomos pertvarkos nauda ir reikalingumu. Pasinaudodami proga išsakė savo lūkesčius ir vizijas, kaip galėtų būti pagerintas dažnai pavojingu tampantis jų darbas. „Girdėjau, kad kituose rajonuose į socialinės rizikos šeimas socialiniai darbuotojai važiuoja kartu su policijos atstovu, kuris turi alkotesterį, gali teisėtai patikrinti mamos ar tėčio blaivumą, surašyti protokolą“, – gerąja kitų rajonų patirtimi dalijosi Klovainių seniūnijos socialinė darbuotoja Alma Norvilienė. Susirinkime dalyvavę policijos atstovai patikino, kad šiuo metu policija asocialius asmenis aplanko pagal galimybes. Nuo liepos 1 d. žadamos pertvarkos policijoje, bet Pakruojo PK viršininkas M. Beržanskis patikino, kad aptarnavimas tikrai nenukentės, priešingai, darbas su asocialiais asmenimis ir socialinės rizikos šeimomis turėtų tapti efektyvesnis.
Posėdyje taip pat buvo kalbama apie socialinių darbuotojų aprūpinimą savigynos priemonėmis – dujų balionėliais. Svarstyta, kaip kompensuoti naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir asmeniniu transportu klausimus. Dabar kaip tik rengiamas 2016 metų biudžeto projektas, todėl, pasak mero Sauliaus Gegiecko, šiuos klausimus būtina išspręsti artimiausiu metu.
Apibendrindama posėdį, administracijos direktorė Erika Kižienė informavo, kad visus diskusijoje iškeltus klausimus išanalizuos specialiai sudaryta darbo grupė, kuri stengsis surasti geriausią darbo su rajono socialinės rizikos šeimomis modelį.
