Vyko seminaras Europos paveldo dienų organizatoriams
Gruodžio 12 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos organizavo seminarą Europos paveldo dienų organizatoriams.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvo Stanislovo metais. Ateinančių metų svarbiausi uždaviniai, pristatantys rajono kultūros paveldą, yra pasitelkti bendraminčius: muziejus, turizmo centrus, visas kultūros įstaigas, bendruomenes, mokyklas, kas per edukacines programas ir inovatyvias formas aktualizuotų minėtas temas.
Kultūros paveldo departamento atstovas Alfredas Jomantas kalbėjo apie būsimas Europos paveldo dienas ir šimtmetį Europos kultūros paveldo metų kontekste. Šiandien ypač populiaru kalbėti apie integruotą paveldą. Būtina skatinti dalintis Europos kultūros paveldu ir jį vertinti, didinti žinomumą apie bendrą istoriją ir vertybes, sustiprinti ryšį su Europa. Geriau saugoti paveldą, jį ginti, pakartotinai naudoti, didinti ir viešinti.
Istorikas lekt. dr. Norbertas Černiauskas pristatė Valstybingumo jubiliejaus šimtmečio ženklus. Pavyzdžiui, apgynus Vasario 16-sios idėją karo lauke buvo valingai apsispręsta kurti modernią visuomenę. Tarpukario Lietuvos valstybė atvėrė vartus į jūrą, plėtojo vietos aviatorių projektus, įveikė „mažo žmogaus mažoje šalyje“ sindromą. Šimtmečio istorija, nepaisant sovietmečio, yra sėkmės istorija.
Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas pasakojo apie Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo europinę interpretaciją. Lietuva pati save yra izoliavusi: kodėl lenkai sugebėjo savo „solidarumą“ suinterpretuoti kaip europinį fenomeną, o mes Kovo 11-ąją įsivaizduojame kaip salos nepriklausomybę? O juk tai buvo Vidurio Europos atgimimas. Realybė yra tokia, kad Lietuvoje svarstoma tautinė, o ne civilizacinė tapatybė. O ir tautinė tapatybė svarstoma pagal XIX a. pabaigos formules, kuriose siekiama išsivaduoti iš lenkų kultūrinio dominavimo. Trys lietuviškosios istorijos „akmenys“: Algirdas prie Maskvos, Žalgiris (be Jogailos), žirgai, geriantys vandenį Juodojoje jūroje. Baigdamas profesorius pabrėžė, kad Vilniuje yra 10 konfesijų maldos namų ir Vilniuje turime Europą, nes Mindaugas ir Vytautas pasirinko vakarietišką kelią.
Architektas Dalius Vrubliauskas aiškino apie sinergijos reikšmę. XXI a. paveldosaugos moto – dialogas. Administracinės ribos niekada ir niekur neatitinka kultūros vertybių arealų ribų, reikia komunikuoti, kuriant regionines-arealines iniciatyvas. Komunikacija tampa įdomia tada, kai atsiranda tikslas ir jo žadami pokyčiai bei nevienodo lygmens perspektyvos.
Kėdainių rajono savivaldybės informacija
