Vyriausybė patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, kaip artimiausią dešimtmetį vystysis ir formuosis miestai, kur plėtosis infrastruktūra, o kur bus labiau puoselėjama gamta, skatinama rekreacija bei turizmas. Kartu tai yra galimybių planas regionams, išryškinantis skirtingų savivaldybių stipriausias puses.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, Bendrasis planas leidžia įsivaizduoti valstybės plėtrą erdvėje. „Tai antrasis toks planas nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir vienas iš dviejų svarbiausių strateginių dokumentų kartu su Nacionaliniu pažangos planu. Bendrajame plane mes pamatome, kad Lietuva yra tolygiai išsivysčiusi ir apgyvendinta šalis, kurioje veikia 10 industrinių centrų, priešingai nei Latvija su ypač dominuojančia Ryga“, – Vyriausybės posėdyje sakė Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministras taip pat padėkojo dideliam būriui specialistų, pridėjusiems ranką rengiant LRBP.
Vienas svarbiausių siekių – šalies miestai turi dirbti kartu, o ne konkuruoti. Savivaldybės turi bendradarbiauti įsisavinant investicijas (ES ir iš valstybės biudžeto pažangai skirtas lėšas), kad jos duotų kuo didesnės grąžos, negalvoti vien apie savo interesus, susitarti dėl viešųjų, socialinių, kultūrinių paslaugų tinklo, gamtinių išteklių naudojimo vengiant dubliavimosi. Miestai turi būti plėtojami taip, kad taptų darnesni, atsparesni klimato kaitai, kompaktiškesni.
LRBP numato naują urbanistinių centrų bendradarbiavimo modelį, nekeičiant nei apskričių, nei savivaldybių administracinių ribų. Siekiama išlaikyti svarbiausius centrus ir jų įtaką. Išskiriamos dvi pagrindinės urbanistinių centrų partnerystės – Vilniaus-Kauno ir Panevėžio-Šiaulių. Jos didintų šalies patrauklumą tarptautiniu lygiu, o kartu gerintų gyvenimo kokybę regionuose.
Vadovaujantis Planu bus formuojamos ir penkios nacionaliniu lygmeniu veikiančios partnerysčių grupės: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio. Jas sudarys ne 10, kaip iki šiol, o 14 regioninių centrų.
Ypač svarbu išsaugoti regionų, miestų ir miestelių tapatybę, nes tai ne tik skatina turizmą, bet ir tampa paskata žmonėms čia apsigyventi, kurti verslus. Viena iš LRBP krypčių yra atsakingas jūros pakrantės naudojimas: Lietuvos pajūris turi išlikti išskirtinis, neprarasti gamtinės, rekreacinės vertės.
LRBP apima ir padeda suderinti labai daug sričių – verslo, turizmo, žemės ūkio, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros, siekia spręsti socialines ir ekonomines problemas, tarp jų ir aprūpinimo būstu, naujų darbo vietų kūrimo. Šis dokumentas yra kompleksinis ir privalomas, todėl užtikrina tvarią visų veiklos rūšių plėtrą ir pusiausvyrą valstybės teritorijoje, kryptingą, pagrįstą erdvinę raišką.
Bendrojo plano rengimo koordinatorė, Aplinkos ministerijos tarnautoja Asta Rokickienė atkreipia dėmesį, kad dokumentas svariai prisideda prie valstybės pažangos. „Manau, bendrojo plano rengimas buvo vienas viešiausių procesų Lietuvoje, suvienijęs skirtingas vyriausybes, skirtingas ministerijas. Dirbdami šiame projekte mes patys išmokome ir kitus išmokėme nebijoti atvirai rengti dokumentus. Dar svarbu, kad planas tenkina ne tik specialistus, bet ir Lietuvos bendruomenes“, – sakė Asta Rokickienė.
Planą sudaro LRBP koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2050 m.), kurią prieš metus patvirtino Seimas ir LRBP sprendiniai – 10 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2030 m.). LRBP koncepcija dera su aukščiausio lygmens strateginiais dokumentais – Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija, o LRBP sprendiniai su Nacionaliniu pažangos planu.
Artimiausiu metu bus rengiama LRBP įgyvendinimo programa, kurioje bus nustatyti jo sprendinių įgyvendinimo būdai ir priemonės, siektini rodikliai, terminai, atsakingos institucijos, t. y. konkretus veiksmų planas, kurį tvirtins Vyriausybė.
