Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, kad vaiko paėmimas iš tėvų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais taisoma liepos mėnesį startavusi vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.
„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.
IŠSAMI SMURTO PRIEŠ VAIKUS STATISTIKA LIETUVOJE
KAIP ATRODYTŲ SISTEMA?
Remiantis pateiktais pasiūlymais, jeigu vaiko teisių apsaugos specialistai gautų pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, tuomet jie vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo atsisakoma.
Jeigu vaiko teisių pažeidimų nebūtų nustatoma, vaiko teisių apsaugos specialistai baigtų nagrinėjimą ir atsisveikintų. Tais atvejais, kai pranešimas pasitvirtina, būtų dvi galimybės: nustatyti, kad vaikui ir šeimai reikalinga pagalba arba kad vaikui būtina apsauga – visais atvejais vaikas liktų su šeima, tik skirtųsi pagalbos priemonės.
Vaiko situacijos ir poreikių vertinimas gali baigtis 3 būdais:
- Nagrinėjimas baigiamas, nes nėra būtinybės nustatyti pagalbos vaikui/šeimai arba apsaugos vaikui poreikio.
- Nustatomas pagalbos vaikui/šeimai poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas.
- Nustatomas vaiko apsaugos poreikis + pradeda veikti atvejo vadybos procesas ir teikiamos mobiliosios komandos paslaugos.
Net kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, vaikas nebūtų paimamas iš tėvų ar globėjų, tačiau tai reiškia, kad yra kilęs realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei kai riziką kelia vaiko tėvai.
Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui būtų taikoma laikinoji priežiūra. Ji reiškia, kad vaikas nėra paimamas iš tėvų, globėjų, bet apgyvendinamas pas tėvų nurodytus giminaičius, šeimos draugus arba šie apsigyvena kartu su krizės ištikta šeima ir padeda prižiūrėti vaiką. Gali būti atvejų, kad vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, bus apgyvendinamas šeimos krizių centre.
Laikinosios priežiūros metu paslaugas vaikui ir šeimai teiktų mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių apie priklausomybių ligas. Šeimai taip pat būtų skiriamas atvejo vadybininkas, kuris sudaro ilgalaikį pagalbos šeimai planą ir sutelkia reikiamus specialistus.
Laikinoji priežiūra būtų dvejopa:
- Vaikas gali būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis (gyvenamoji vieta – vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai).
- Vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek neužtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreiptųsi į teismą ir inicijuotų laikinosios globos vaikui nustatymo procesą.
Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.
KITOS NAUJOVĖS
Šalia grėsmių lygių atsisakymo, perėjimo prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo bei laikinosios priežiūros instituto nustatymo, teisės aktų pataisose siūlomi ir kiti smulkesni pakeitimai:
- Atvejo vadybos posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvautų pagal poreikį, kurį nustatytų atvejo vadybininkas. Taip procesas vyktų greičiau.
- Būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai. Tai sudarytų sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.
- Siūloma įtvirtinti teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.
- Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims už melagingos informacijos suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar už kliudymą nustatyti vaiko globą (rūpybą). Bauda siektų nuo 30 iki 140 eurų.
Vyriausybei pritarus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Administracinių nusižengimo kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimams, teisės aktai bus svarstomi Seime. Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d.
KAS PASITEISINO IR NEBUS KEIČIAMA
Nuo 2018 m. liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keliais akcentais, kuriuos siūloma išlaikyti. Pavyzdžiui, pirmą kartą Lietuvos įstatymuose buvo įtvirtinta, kad su krize susidūrusioms šeimoms turi būti teikiama pagalba, kurią užtikrina atvejo vadyba ir mobiliosios komandos, o nuo 2017 m. buvo uždraustas smurtas prieš vaikus ir fizinės bausmės.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos siūloma išlaikyti:
Išlaikoma galiojanti smurto prieš vaiką sąvoka. Smurtas prieš vaiką apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas.
Reaguojama švenčių dienomis, nedarbo dienomis ir po darbo. Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus.
Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1 valandą. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.
Leidimą dėl vaiko paėmimo išduoda teismas. Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba.
Viena sistema, o ne 60 skirtingų taisyklių rinkinių. Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Šiuo metu sistema veikia vieningai, vaiko teisių apsauga rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiaudama su savivaldybėmis, policija, teismais ir prokuratūromis.
