Vystomasis bendradarbiavimas – kas tai? Europos vystomojo bendradarbiavimo metai – visų metai

2015-ieji yra ir galutinis terminas, ir nauja pradžia Europos Sąjungoje įsibėgėjus Europos vystomojo bendradarbiavimo metų programai, tad 2015-ieji tampa lemiamais ir visam likusiam pasauliui. Be to tai vystymosi veiklai ypatingi metai, nes tai pirmas kartas, kai Europos metai skiriami Europos Sąjungos išorės veiksmams ir Europos vaidmeniui pasaulyje.

Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo organizacijų tinklo – Asociacijos LITDEA – valdybos narys Julius Norvila sako, kad „vystomasis bendradarbiavimas, pirmiausia, tai yra veikla, kuri apima vis didėjančią tautų ir žmonių tarpusavio priklausomybę. Kiekvieną dieną mes vartojame produktus, kurie atkeliauja iš įvairiausių pasaulio šalių. Kiekvieną dieną savo ūkinėje veikloje esame susiję su daugybe žmonių tolimose pasaulio šalyse. Pasaulio ekonomika veikia taip, kad didžioji gėrybių dalis susitelkia mažosiose vietose. Tuo tarpu vystomasis bendradarbiavimas siekia mažinti skirtumus tarp valstybių ir pačiose valstybėse. Tai didesnio teisingumo pasaulyje siekis“. Taigi siekiama, kad įsitrauktų kuo platesnė visuomenė. Lietuva, kaip ES šalis narė, turi savo įsipareigojimus tarptautinei vystymo politikai. „Tai yra: kiek skirti lėšų, kuriose srityse bendradarbiauti, į kieno poreikius pirmiausia atsižvelgti. Lietuva savo paramą, pirmiausia, koncentruoja į kaimynines, buvusias Tarybų Sąjungos, šalis: Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą ir Gruziją. Tačiau tai yra vyriausybinio lygmens veiklos. Yra kita nepaprastai svarbi sritis: švietimas, bendravimas vietos lygmeniu, todėl šiuo projektu labai norėtume pasiekti, kad įsitrauktų ir Lietuvos plačioji visuomenė“, – teigia asociacijos LITDEA valdybos narys.

Siekdama didesnio žiniasklaidos įsitraukimo ir dėmesio Lietuvos ir Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo aktualijoms, asociacija LITDEA, bendradarbiaudama su Nacionaline rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija, įgyvendina projektą „Regioninė žiniasklaida vystomajam bendradarbiavimui“. „Vystomojo bendradarbiavimo veikla yra išplėtota ir pakankamai sudėtinga. Svarbiausia, kad Lietuvos gyventojai gautų kuo daugiau informacijos, kaip ta sistema veikia ir kiekvienas žinotų realias galimybes, kaip gali prisidėti“, – patikino valdybos narys J. Norvila. Tuo tikslu birželio mėnesį Vilniuje buvo surengta sesija, o spalio mėnesį Kaišiadoryse, Kupiškyje, Tauragėje, Anykščiuose, Vilkaviškyje, Rokiškyje, Ukmergėje, Jonavoje, Alytuje bei Marijampolėje organizuotos diskusijos.

Asociacija LITDEA spalio 22 d. pakvietė Marijampolės miesto ir rajono nevyriausybinių organizacijų, jaunimo, vietos valdžios bei žiniasklaidos atstovus dalyvauti žiniasklaidos ir paramą vystymuisi teikiančių valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų diskusijoje Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Diskusiją moderavo Greta Gedgaudaitė – Lietuvos atstovė CONCORD DARE forume. Šios diskusijos metu dalyviai turėjo galimybę kartu su vystomojo bendradarbiavimo ekspertais aptarti pasaulio vystymosi aktualijas vietos bendruomenės kontekste, sužinoti daugiau apie pasaulinių organizacijų ir institucijų pasiekimus ir veiksmus sprendžiant pasaulį slegiančias problemas bei padiskutuoti, kaip prie šių problemų sprendimo galėtų prisidėti kiekviena Marijampolės savivaldybės organizacija ar konkretus gyventojas. Diskusijos programa „nejuokavo“, kiekvienas jos punktas skambėjo solidžiai:

• Bendrieji pasaulio ir tautų vystymosi iššūkiai ir tarptautinės bendruomenės atsakas.
• Vystomasis bendradarbiavimas – kas tai?
• Lietuva dėl teisingesnio pasaulio.
• Parama vystymuisi: tarptautinės bendruomenės ir Lietuvos politinės nuostatos, strategijos, veiklos ir perspektyvos.
• Europos metai vystymuisi. Darnaus vystymosi tikslai.
• Kodėl apie tai turėtų žinoti ir rūpintis kiekvienas šalies pilietis?
• Kuo ir kaip čia gali prisidėti piliečiai, vietinės organizacijos, verslas, savivalda?

Be jokios abejonės tokia diskusijos programa tik dar kartą įrodo, jog vystomasis bendradarbiavimas apima itin platų temų spektrą ir trumpos diskusijos metu galima tik aptarti arba apžvelgti pateiktas gaires. Dalyvaujant tiek sesijoje, tiek keliose diskusijose, paaiškėjo, jog viena iš didžiausių problemų yra žinių trūkumas nagrinėjama tema, o tai tik dar kartą įrodo tokių diskusijų reikalingumą visuomenėje. Diskusijų dalyviai ne kartą pabrėžė išankstinės informacijos prieš tokius renginius reikalingumą.

Nūdieną itin populiarūs tokie žodžiai kaip projektas, diskusija etc., kurių daugybė tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau ar dažnai gilinamės, ką gi tai reiškia, kokie viso to tikslai ir kur visa tai mus veda. Visko tiek daug, jog žmogus atbunka ir tampa abejingas daugeliui iš išvardintų dalykų. Argumentas labai paprastas – nereikia aukštų tikslų, frazių ir diskusijų; tvarkykimės savo kieme, tyliai ir ramiai, ir tai yra svarbiausiai. Tiesos tame tikrai nemažai, tačiau ir prieštarauti galima gan aštriai. Ar susimąstome, kaip glaudžiai mes susiję su dalykais, kuriuos laikome tolimais ir svetimais? Ar susimąstome, jog kasdienybėje naudojami dalykai mus tarsi savaime įtraukia į bendrą pasaulio tvarką ir nebegalime, o gal jau ir nebeturime teisės būti abejingi globaliesiems klausimams.

Ar galime teigti, kad Marijampolė yra pasaulio miestas minėtuose kontekstuose? J. Norvila patikino, jog labai svarbu vietos politikų nuostatos, vizijos, strategijos: „Čia labai svarbu žvelgti į Marijampolę plačiau – tai miestas, kuris kiekvieną dieną turi reikalų su plačiuoju pasauliu. Būtent todėl reikia būti smalsiems, domėtis, skatinti. Todėl svarbu pradėti nuo savęs ir suprasti, kad esame pasaulio gyventojai, kurie susiję vieni su kitais. Tiesiog reikia tuos ryšius aiškiai pamatyti ir suprasti savo galimybes ir atsakomybes“, – teigia jis.

Reikia nepamiršti, kad 2000 m. Jungtinių Tautų susitikime 189 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva) iki 2015 m. įsipareigojo:

1. Perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje (palyginti su 1990 m.).
2. Garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą.
3. Užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises.
4. Dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą.
5. Trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirtingumą.
6. Sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų užkrečiamų ligų plitimą.
7. Užtikrinti darnų ekonominį ir aplinkos vystymąsi.
8. Plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui.

Kiekvienas besidomintis tuo žmogus gali nesunkiai surasti pastarųjų metų statistiką ir pamatyti, kiek ir ko buvo pasiekta pastarųjų penkiolikos metų laikotarpiu. O visai neseniai, šiemet rugsėjo mėnesį, pasaulio vadovų susitikime Niujorke buvo patvirtinti 17 darnaus vystymosi tikslų. „Lietuva yra šalis „donorė“, bet tuo pat metu ji gauna didelę paramą iš Europos Sąjungos. Tačiau tuo pat metu, kai gauni, kitiems irgi reikia duoti. Paramos gavimas netrukdo paramą teikti. Parama nereiškia to, kad turėsime atiduoti paskutines kelnes, tai reiškia – aš galiu pasidalinti savo vienuoliktomis kelnėmis“, – kalbėjo J. Norvila. Kaip seksis įgyvendinti 17 darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų, priklauso nuo kiekvienos šalies ir nuo kiekvieno piliečio. Tai ne tik pareiga, tai ir galimybė. Tad ar marijampoliečiai kasdienių pasaulinių (itin pastaruoju metu ryškių) ir lokalių pokyčių fone mato šias pareigas ir galimybes? Viena iš aktualių temų pamąstyti galėtų būti klimato tarša. Beje, lapkričio mėnuo buvo skirtas tvaraus vystymosi ir kovos su klimato kaita temai. Marijampoliečiai tikrai turi ir ką pasakyti, ir ką padaryti dėl to. Ar daro?

Klimato kaita itin pavojinga besivystančioms šalims, nes jų ekonomika dažnai priklauso nuo gamtos išteklių, kurie priklausomi nuo klimato sąlygų. Tačiau ši problema aktuali mums visiems. 2015 m. ketinama priimti Tvaraus vystymosi tikslus ir tarptautinį susitarimą dėl klimato. Tikimasi, kad priėmus šiuos dokumentus, visos šalys įsitrauks į kovą su klimato kaita, imsis veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie klimato kaitos padarinių, ir kartu spręs kitus vystymosi uždavinius. Mūsų planetos ateitis priklauso nuo mūsų dabartinių veiksmų, ir kartu mes galime rasti sprendimus. Kaip įrodymas šiems teiginiams yra šiuo metu Paryžiuje vykstanti Klimato kaitos konferencija, kurioje dalyvauja 147 delegacijos ir 40 tūkstančių dalyvių. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti šioje konferencijoje teigia, jog: „Visi turime vieną tikslą – pasiekti pasaulinį susitarimą, kaip įveikti klimato kaitą. Lietuva puikiai įrodė, kad galima sėkmingai užtikrinti valstybės ekonominę pažangą tausojant gamtą. Per 25 metus mes 56 proc. sumažinome atmosferos taršą, o mūsų ekonomika per tą laiką išaugo 30 proc.“.

—

Už šio straipsnio turinį išimtinai atsako Asociacija LITDEA. Ši informacija jokiu būdu negali būti naudojama Europos Sąjungos nuomonei reikšti.