Vytautas ir Dalia Vaičikoniai: šeimyninis trenerių duetas mums padeda siekti užsibrėžtų tikslų
Rugsėjo pradžioje Portugalijoje vykusiame baidarių ir kanojų irklavimo Pasaulio jaunių čempionate Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtiniai dviviete baidare laimėjo pusfinalį bei pateko į 500 m finalą. Finalinėse varžybose gimnazijos trenerių Vytauto ir Dalios Vaičikonių ugdomi sportininkai Rytis Sakalauskas su Heraldu Kairiu iškovojo 9-ąją vietą.
Prieš tai Lenkijoje vykusiame Europos čempionate šis sportininkų duetas iškovojo 8-ąją vietą. Pasak trenerių, rezultatai rodo labai aukštą sportininkų meistriškumą ir jaunuolių laukia perspektyvi ateitis.
„Gimnazijos tikslas – rengti aukšto lygio sportininkus ir manau, kad mums tai sekasi. Prieš penkis metus gimnazijos auklėtinis Lukas Šakalys pasaulio čempionate iškovojo aštuntąją vietą, o dabar Rytis su Heraldu – devintąją. Lietuvoje iš jaunių jau kuris laikas vieninteliai mūsų gimnazijos sportininkai patenka į pasaulio čempionatų finalus. Tai reiškia, kad dirbame gerai, o gimnazija atlieka savo funkciją“, – sako treneris Vytautas Vaičikonis.
Sportininkų duetas
Jaunųjų sportininkų atranka į Europos bei pasaulio čempionatus vyko gegužės mėnesį. Abiejose atrankose Heraldas Kairys poroje su Ryčiu Sakalausku baidare dviviete užtikrintai laimėjo atrankos turnyrus.
Pasak trenerių, sunkiausia, ruoštis atrankos varžyboms Lietuvoje, tuo pačiu galvojant apie Pasaulio ir Europos čempionatus. Nors pagrindinis tikslas tarptautiniuose vandenyse, namie nėra kada ilsėtis.
„Konkurencija Lietuvoje nemaža ir besiruošiant svarbiems startams Europos ir pasaulio čempionatuose, negali atsipalaiduoti, turi visur nugalėti. Jie jau keletą metų iš eilės yra lyderiai Lietuvoje. Dar pernai abejojome ar jie irkluos vienviete ar duetu dvivietėje baidarėje. Retai būna, kad turėtume du vienodo lygio sportininkus. Todėl, nenorėdami rizikuoti, pasirinkome optimalesnį ir saugesnį variantą – plaukti dviviete baidare. Ir mus pasisekė“, – džiaugėsi pasirinkimu V. Vaičikonis.
Pasak trenerių 9 vieta pasaulyje tai ne pirma, yra kur tobulėti. Bet pasidžiaugti nueitu keliu sportininkai jau gali.
„Kadangi Europoje iškovojome 8 vietą, tikėjomės kažko panašaus ir pasaulio čempionate. Bent jau kovos pusfinalyje. 9 vieta pasaulyje mums didelis pasiekimas. Mus džiugina ir tai, kad pagal laiką auklėtiniai nedaug atsiliko nuo 5-6 vietos laimėtojų. Tai rodo, kad galėjome gal viena ar dviem pozicijom būti ir aukščiau“, – sako jaunuolių treneris.
Perspektyvos
Pasak trenerių, šis laimėjimas jiems yra didelis pasiekimas, o jauniesiems sportininkams – puiki galimybė tapti profesionaliais irkluotojais ir įsilieti į šalies suaugusiųjų rinktinės gretas. Po šio laimėjimo abu sportininkai pateko į olimpinės pamainos sąrašus ir turėtų gauti finansavimą. Tai jų pirmieji žingsniai į profesionalo karjerą.
„Irklavimas ne krepšinis ir ne futbolas, kur puikiai išvystyta klubinė sistema, todėl mums sunku pragyventi iš sporto. Šie du mūsų auklėtiniai turi galimybę tapti profesionalais. Gimnazija savo užduotį įvykdė – jie paruošti, pastatyti į vėžes, o toliau jau jų pasirinkimas“, – sako Vytautas.
Šiuo metu Heraldas mokosi dvyliktoje, o Rytis 11-oje klasėse. Pasak trenerio, norėtųsi, kad sportininkai kuo ilgiau liktų Panevėžyje, bet jei nuspręs patraukti į Vilnių tai irgi gerai. Ten yra centras, kur sudarytos sąlygos profesionaliems sportininkams treniruotis kartu su Lietuvos rinktinės treneriais.
„Norėčiau, kad jie liktų Panevėžyje, bet kur jie studijuos? Ankščiau mieste veikė Vilniaus pedagoginio universiteto Panevėžio fakulteto neakivaizdinis skyrius, kuriame nemažai profesionalių sportininkų tęsė mokslus. Bet šios galimybės nebeliko, nebent sportininkai pasirinktų mokslus nesusijusius su sportu, tuomet galėtų likti Panevėžyje“, – kalbėjo treneris.
Naujoji karta
Treneriai susitaiko su tuo, kad ugdytiniai užvers gimnazijos duris ir išvyks studijuoti ir sportuoti į kitus miestus. V ir D. Vaičikoniai džiaugiasi, kad sportininkams išaugus iš jaunių amžiaus į jų vietą stoja kiti. Treneriai mato, kad auga tikrai perspektyvių sportininkų, kurie sieks sporto aukštumų.
„Mes manome, kad ši sporto šaka pakankamai populiari mieste. Mes niekur nevaikštome, neieškome norinčių sportuoti, jie patys pas mus ateina arba pagal rekomendacijas atveda tėvai. Kiti ateina dėl draugų kompanijos ir panašiai. Šiuo metu mes turime didelę komandą ir sunkiai galėtume priimti daugiau, nes trūktų inventoriaus ir trenerių dėmesio vaikams“, – sako Vytautas.
Darbo sąlygos
Treneriai darbo sąlygomis Panevėžyje skųstis negali ir teigia, kad Panevėžys turi geras sąlygas šiai sporto šakai kultivuoti. Be abejo trūksta normalios irklavimo bazės, bet nežiūrint to, šiai sporto šakai Panevėžys gana dėkingas. Šalia gimnazijos Nevėžio upė, kurioje gali plaukioti kone ištisus metus, yra baseinas, sporto salės bei maniežas, kompaktiškas miestas, puikus susisiekimas.
„Ir mūsų sporto šaka nemonotoniška: vasarą, rudenį ir pavasarį mes irkluojame Nevėžio upėje ar „Ekrano“ mariose, vaikštome į baseiną, į sporto salę, bėgiojame, žaidžiame futbolą, krepšinį. Vasarą plaukiojame ir su irklentėmis, važiuojame į stovyklas, žiemą slidinėjame, mokomės čiuožti pačiūžomis ir t.t. Tai labai universali sporto šaka. Visais metų laikais vaikai būna gamtoje ir stebi kaip ji keičiasi, pamato visą jos grožį“, – sako Dalia Vaičikonienė.
Kaip gimsta čempionai?
Pasak V. Vaičikonio, labai svarbus yra trenerio gebėjimas išlaikyti sportininką sporte. Tam tikru metu paspausti, kažkada atleisti. Reikia jausti ribas ir valdyti sportininką.
„Negali „perspausti“, nes sportininkas gali pervargti, o jei mažai spausi – gali taip ir neparodyti savo galimybių. Tam, kad išugdyti puikų sportininką, reikalingas sportininko talentas ir trenerio meistriškumas. Vieno arba kito nepakanka.“, – sako V. Vaičikonis.
Šeimyninis trenerių duetas
Vyras su žmona oficialiai jau šešis metus kartu treniruoja jaunuosius Panevėžio sportininkus. Prieš keletą metų ir Dalia pradėjo dirbti Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.
„Mes neišvengiamai vienas kitą papildome, nes man tenka išvykti į stovyklas, o Dalia lieka čia su kita grupe. Treniruočių procesas nenutrūksta, Toks mūsų šeimyninis trenerių duetas labai padeda. Ramu, kai šimtu procentų gali pasitikėti savo kolega ir žinai, kad viskas vyks taip, kaip suplanuota. Tai mums padeda siekti užsibrėžtų tikslų“, – apie šeimyninį trenerių duetą sako V. Vaičikonis.
Pasak Vytauto, jie su Dalia kartu jau virš 20 metų ir visą šį laiką Dalia buvo irklavime.
„Per šį laiką ji įsigilino į sportininkų parengimo procesą. Puikiai baigtas Lietuvos Edukologijos Universitetas įgyjant trenerės specialybę, ilgametis buvimas šalia ir praktika, suteikė žinių ir gebėjimų“, – sako Vytautas.
Pasak trenerių jie ne kartą yra diskutavę apie bendro darbo bei šeimyninio dueto pliusus ir minusus ir priėję išvados, kad darbine prasme minusų nėra, o šeimynine – keletas.
„Didžiausias minusas, kad vėlai grįžtame namo ir dėl to kenčia mūsų pačių vaikai. Namuose 90 proc. pokalbių visada sukasi apie darbą. Atrodo išeini iš darbo, bet namuose tęsiasi kalbos apie jį. Gal čia vienas toks didesnis minusas asmeniniame gyvenime, bet pliusas ir pagalba sporte“, – sako Vytautas.
Pokalbio metu išaiškėja, kad Vytautas šios sporto šakos fanas. Pats buvo profesionalus sportininkas, o dabar jau 11 metų dirba treneriu. Į šią veiklą įtraukė žmoną Dalią. Irklavimu užsiima ir jų dukra. Sūnus šiuo metu lanko dviračių sportą.
Palinkėjimai jauniesiems sportininkams
Vytautas linki jauniesiems sportininkams siekti užsibrėžtų tikslų ir nesiblaškyti.
„Dažnai jauni žmonės nori siekti sporto aukštumų, bet neskiria tam pakankamai jėgų, blaškosi. Sporte kaip ir moksle, darbe ar gyvenime turi kažką pasirinkti, o kažko atsisakyti. Aš nesakau, kad reikia viską pilnai aukoti. Įmanoma suderinti ir mokslą, ir sportą, ir draugystes. Tai nereiškia, kad jei vaikinas sportuoja, jis negali turėti merginos. Gali, bet gal mažiau laiko teks jai skirti, nes turi laikytis sportinio rėžimo, nepraleidinėti nei treniruočių, nei pamokų, būti pailsėjus. Atidavus tik dalį jėgų ir rezultatas bus pusiau geras.“
Pasak Dalios, sporte kaip ir gyvenime vidutinybių yra daug, o norint tapti išskirtiniu ir pasiekti rezultatų, privalai dirbti ir atsisakyti tam tikrų dalykų.
„Būna labai liūdna, kai matai, kad sportininkas gali, bet neskiria tam pakankamai pastangų. Jis nori turėti viską: ir gerą laiką su draugais, ir laisvalaikį ir sportą. Deja, taip nebūna“, – sako Dalia Vaičikonienė.
