Vytauto Didžiojo karo muziejus – naujasis Dalios Grinkevičiūtės namo – muziejaus globėjas
Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Jakutiją, bet 1949 m. Daliai pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Į knygą nugulę lietuvių tremtinių kančių liudijimai – vienas ryškiausių tremties literatūros kūrinių.
Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950 m., nelegaliai grįžus iš tremties į Lietuvą. Atsiminimai liko nebaigti. Autorė užkasė juos stiklainyje savo namų sode. Vėliau, negalėdama jų surasti, ėmė rašyti iš naujo. 1974 m. autorė memuarus slapta perdavė Sovietų Sąjungos disidentams ir, patekę į užsienį, jie 1979 m. Paryžiuje buvo pirmą kartą išspausdinti. „Prie Laptevų jūros“ publikavimui disidentiniame leidinyje tarpininkavo garsieji disidentai Andrejus Sacharovas ir Jelena Bonner. 1980 m. prisiminimai buvo publikuoti ir JAV lietuvių spaudoje.
Tremtinės atsiminimai nesudūlėjo ir nenugulė užmarštyje, o tapo įspėjimu ir įpareigojimu mums visiems nepailsti ir nepasiduoti. 2021 m. šie prisiminimai buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Taip pat žurnalas „The Calvert“ įrašė anglišką vertimą į 100 reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių sąrašą. Šis kūrinys yra išverstas į šešiolika užsienio kalbų ir plačiai žinomas visame pasaulyje. Lietuvoje Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai pirmą kartą išspausdinti jau po jos mirties 1988 m.
Gimusi Kauno inteligentų šeimoje, dalį savo gyvenimo D. Grinkevičiūtė praleido Šilalės rajono Laukuvoje miestelyje. Viena iš žinomiausių miestelio vietų – neseniai kapitaliai sutvarkytas ir muziejui pritaikytas namas, kuriame Dalia gyveno.
2024 m. rugsėjo 30 dieną suremontuotame name atidarytas muziejus. Atidaryme dalyvavusi Premjerė Ingrida Šimonytė sakė: „Šiandien atveriamas Dalios Grinkevičiūtės muziejus – susitikimo erdvė – tampa postūmiu apmąstymams tiems, kurie, nepamiršdami praeities, kuria ateitį, kurie ateityje įžvelgia praeities atspindžius ir skaito užkoduotas praeities pamokas. Tegu šis muziejus neramiu metu augina mūsų pasitikėjimą ir jėgas. Tegu, pasakodamas Dalios istoriją, skleidžia gyvenimo šviesą“.
Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina su D. Grinkevičiūtės gyvenimo, pasakoja apie buvusių namo savininkų tremtinių Milių šeimą. Taip pat lankytojams pasakojama Dalios bendražygės ir globėjos Laukuvoje, mokytojos Aldonos Šulskytės gyvenimą bei jųdviejų draugystę. Muziejaus ekspozicijoje pristatoma Laukuvos istorija, neatsiejama nuo žymių šio krašto žmonių biografijų. Name dalinai atkurti autentiški interjerų fragmentai, panaudoti asmeniniai daiktai ir subtiliai integruoti naujai kuriami autoriniai artefaktai.
O dabar Lietuvos laisvės kovų ir okupuotos tautos kančių istorijai svarbi vieta verčia naują lapą. D. Grinkevičiūtės muziejų rūpinimuisi ir išsaugojimui ateities kartoms perima Vytauto Didžiojo karo muziejus.
