Vytauto Majoro premija – tautodailininkei Stasei Kausteklienei
Ketvirtadienio vakarą įteikta jau aštuntoji Vytauto Majoro premija. Šiemet jos laureatė – gargždiškė tautodailininkė Stasė Kausteklienė. Tekstilininkė kuria riešines, pirštines ir delmonus, o savo darbuose pritaiko Klaipėdos kraštui būdingus tradicinius raštus ir technikas. Premijos dydis – 1 000 eurų.
Puoselėja tradicijas
Stasė Kausteklienė tradiciją saikingai ir subtiliai derina su modernumu, įpynusi šiuolaikinius tautodailės elementus nepamiršta tradicinių formų ir vientiso darbų motyvo.
„Vytauto Majoro tautodailininko premijos laureatės Stasės Kausteklienės darbai – Klaipėdos krašto pirštinės, delmonai, riešinės – simboliškai sutampa su Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimo metais. Džiugu, kad Klaipėdos rajone turime talentingų kūrėjų, kurie ne tik džiugina savo darbais, bet ir nepamiršta etninių motyvų. O jie išliks ir ateities kartoms“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė, Vytauto Majoro tautodailininko premijos skyrimo atrankos komisijos pirmininkė.
Stasės Kausteklienės kūrybai būdingas gilusis amato tradicijos pajautimas, nepriekaištinga technika ir neišsemiamas kūrybingumas.
„Megzdama tradicines pirštines ir riešines ji skoningai atsirenka ir derina spalvas, raštus pasirenka kliaudamasi intuicija ir ieškodama originalių kūrybiškų sprendimų. Jos kuriami delmonai žavi ne vien savo artimumu muziejuose saugomai tradicijai, bet ir gebėjimu ją interpretuoti“, – sako menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė.
Parodose – prizinės vietos
Tekstilininkė nuo 2014 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos narė. Ji aktyviai dalyvauja rajoninėse, regioninėse ir respublikinėse parodose. 2018 m. respublikinio tautodailininkų konkurso „Aukso vainikas“ regioniniame ture užėmė trečiąją vietą, vertintojams pateikusi Klaipėdos krašto pirštines. 2022 m. konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“ Stasei Kausteklienei suteiktas geriausias metų liaudies meistro vardas. O 2023 m. konkurse „Aukso vainikas“ regioniniame ture jai skirta pirmoji vieta, šįkart – už delmonus. Stasė Kausteklienė dažnai kviečiama būti tradicinio mezgimo edukatore, kuria darbus, skirtus pažymėti įvairioms istorinėms datoms.
„Tad ir Komisijai nekilo abejonių dėl sprendimo, kam skirti šią premiją. Pasiekimai ir darbai kalba patys už save“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė prisimena, jog pirmoji Stasės Kausteklienės paroda vyko 2012 m. Tautodailininkės kūrybinis kelias prasidėjo, kai ji daug dienų ir valandų praleisdavo su virbalais, derindama siūlus, spalvas. Teko versti nemažai knygų, norint atkurti ir numegzti Klaipėdos krašto pirštines.
Lietuvos dainų šventės šimtmečiui – paroda
Kartu su Vytauto Majoro tautodailininko premijos įteikimu Gargždų krašto muziejuje atidaryta ir tradicinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos narių darbų paroda.
2024-ieji metai – pirmosios Lietuvos dainų šventės šimtmečio metai, subursiantys dainuojančius ir šokančius lietuvius iš viso pasaulio. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos nariai šių metų tautodailės darbų parodą dedikuoja būtent šiai sukakčiai paminėti.
Nuo senų laikų lietuvį gyvenimo kelyje lydėjo daina. Šią tradiciją Klaipėdos rajono tautodailininkai užkodavo savo darbuose įpindami dainų žodžius, linkėjimus dainų šventės šimtmečiui. Parodos žiūrovas kviečiamas pajausti lietuviškų dainų skambesį, dainų žodžių grožį, o kartu atrasti vienijantį kultūros ryšį su tradicine kūryba.
Parodoje „Dainų ratas“ svečio teisėmis dalyvavo ir kretingiškis tautodailininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, Adolfas Andriejus Viluckis. Meistras ilgametėje savo kūryboje tęsia Žemaitijos medžio drožybos tradicijas.
Paroda veiks iki sausio 6 d. Joje darbus eksponuoja: 2023 m. Vytauto Majoro vardo premijos laureatė tekstilininkė Stasė Kausteklienė, tekstilininkės Rita Riaukė, Audra Jankeliūnienė, Vilija Ridikienė, Aida Pociuvienė bei Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, šiaudinių sodų rišėja Dalia Lengvinaitė, medžio drožėjai Algirdas Ridikas ir Petras Balsys, juvelyrė Sigita Smaižienė, juvelyras ir kalvis Petras Normantas, keramikė Rita Žilaitytė-Bružienė, taip pat pynėjai Lina Lukauskaitė-Gečienė ir Alius Jankeliūnas; tapytojas Alfonsas Lukauskas, Valė Krauleidienė.