XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis Kaune
Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vyko XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-mečio paminėjimas. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis už knygnešius, spaudos leidėjus ir rašytinio žodžio skleidėjus, XXVII knygos mėgėjų draugijos narius, kurias aukojo dr. kun. Saulius Paulius Bytautas OFM. Po to vyko konferencija, skirta XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrimo jubiliejui (1931–2021) paminėti. Meninėje renginio programoje vyko aktoriaus Petro Venslovos skaitymai bei Kauno folkloro klubo „Liktužė“ (meno vadovė Jūratė Svidinskienė, klubo prezidentas Sigitas Šamborskis) pasirodymas.
XXVII knygos mėgėjų draugija yra bibliofilų organizacija, įkurta Kaune 1930 m. Organizacijos vardo pasirinkimo istorija yra minima XXVII knygos mėgėjų draugijos Metraščiuose. Pasakojama, kad viena iš būsimos Draugijos steigėjų – Lietuvos diplomato, Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje žmona Marija Urbšienė-Mašiotaitė, gyvendama Paryžiuje turėjo progą susipažinti su prancūzų bibliofilais, kurių draugija veikė jau nuo 1820 metų ir joje buvo tik 35 nariai. Ji gavo draugijos įstatus, išvertė juos ir atsiuntė į Lietuvą kitam būsimajam draugijos steigėjui V. Steponaičiui. Rengdami lietuviškosios knygų mėgėjų draugijos įstatus, steigėjai apsisprendė pagal prancūzų pavyzdį, kad tokioje draugijoje narių gali būti tik ribotas skaičius. Kodėl jie išsirinko dvidešimt septynis, tai Metraščiuose aiškinama su jumoru. Kaip pasakytų seni žmonės – būk tai (galbūt), to meto Lietuvoje 27 buvo populiarus skaičius, nes liaudyje buvo labai populiarus gydomasis antpilas „Trejos devynerios“ (triskart devyni – dvidešimt septyni), tai taip ir nutiko, kad 27 žolių antpilas turėjo gydyt kūno negalavimus, o XXVII knygos mėgėjai buvo pasiryžę gydyti tautinės kultūros negalias, sveikatinti knygos išvaizdą, puoselėti knygų leidybos kultūrą.
Draugiją įkūrė V. Steponaitis, M. Urbšienė, P. Galaunė, J. Paknys, V. Cimkauskas ir kiti. Vadovavo penkių asmenų valdyba. Pagal įstatus galėjo būti 27 draugijos nariai, 1940 m. buvo 19 (kiekvienas turėjo nuolatinį eilės numerį). Organizacijai priklausė M. ir V. Biržiškos, K. Bizauskas, V. Burkevičius, P. Klimas, A. Rucevičius, J. Savickis, J. Strazdas, kun. J. Tumas-Vaižgantas ir kiti. Svarbiausias tikslas – tirti knygos istoriją, leisti pavyzdinius, meniškus leidinius, juos populiarinti. 1933 m. surengė parodą XVIII–XX a. pradžios lietuviška knyga. Išleido leidinių (tiražas 100–300 egzempliorių): XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis (2 t. 1933–37), V. Petravičiaus iliustruota pasaka Gulbė – karaliaus pati (1937 Paryžiaus pasaulinėje parodoje apdovanota Grand prix ir aukso medaliu), M. Bulakos – J. Biliūno Liūdna pasaka (abi 1937).
Po SSRS okupacijos 1940 m. draugijos veikla nutrūko. 1993 m. draugija vėl buvo atkurta, kuri kiekvienais metais organizuoja Knygos šventę (per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną), geriausiai parengto bibliofilinio leidinio konkursą, bibliofilų rinkinių, draugijos narių kolekcijų parodas (Lietuviški kalendoriai 1997 m., Lietuviški kontrafakciniai leidiniai 1998 m. ir kitas). Draugija yra išleidusi parodų katalogų, V. Užtupo knygą Lietuvos spaustuvės 1522–1997m. (1998), tęsia XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio leidybą (t. 3, 2004). Šiai draugijai vadovo: V. Raudeliūnas (1993–1995), A. Buračas (1995–1998), A. Vaičiūnas (1998–2001), B. Butkevičienė (2001–2004), B. Kleizaitė-Vasaris (2005–2007). Nuo 2007 m. XXVII knygos mėgėjų draugijai vadovauja Dalia Poškienė.
