XXXI-oji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė Smilgiuose įvertino mėgėjų veiklą
Tarsi bitelės XXXI-ojoje Lietuvos klojimo teatrų krivūlėje „Po Bitės sparnu“ savaitgalį dūzgė aktoriai mėgėjai. Smilgių etnografinės sodybos ir Radviliškio rajono Kleboniškių buities muziejaus scenose suvaidinti net 12 spektaklių. Dvi dienas vykęs Lietuvos mėgėjų teatrų suvažiavimas pasirodymams subūrė kolektyvus iš Pakruojo, Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Kauno, Klaipėdos, Šilalės, Kalvarijos.
„Gyvename skubų gyvenimą, visi kažkur lekia, nespėja. Labai džiaugiamės, kad sekmadienio popietę tiek daug žiūrorovų niekur neišsilakstė ir iki pat pabaigos pasiliko stebėti viso savaitgalio pasirodymų atomazgos“, – džiūgavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Rimantas Balsys.
Jis kartu su Vyskupu emeritu Jonu Kaunecku, Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininku prof. Petru Bielskiu ir teatrologe, režisiere, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidente Vita Vadoklyte visą savaitgalį stebėjo tetatų pasirodymus. Šis krivių ketvertas ir nusprendė, kam atiteks pagrindiniai prizai.
„Žinau, kad nemažai Jūsų nerimavo, būgštavo dėl vertinimo komisijos. Tačiau tai, ką daro mėgėjų teatro aktoriai savu noru, iš širdies – negali būti nei peiktina, nei kritikuotina, tik sveikintina. Todėl krivių bijoti tikrai nebuvo ko“, – pastebėjo renginio vedėja Audronė Palionienė.
Padėkota visiems pasirodžiusiems teatrams, apdovanoti iškyliausi, labiausiai spektakliuose pasižymėję aktoriai. Fanfaromis bei plojimais lydimi išdalyti ir pagrindiniai XXXI-osios Lietuvos klojimo teatrų krivūlės „Po Bitės sparnu“ prizai.
Paskutinės minutės netikėtumai
Nors vertinimo komisija ruošėsi išskirti du mėgėjų teatrų kolektyvus, apdovanojimų fondą paskutinę dieną papildė ir LR Seimo nario Petro Nevulio įsteigtas prizas. Jis įteiktas XXXI-ąją krivūlę savame krašte priėmusiam Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio mėgėjų tetarui „Saulėgrįža“ (rež. Audronė Palionienė), kurie drauge su kapela „Aušrinė“ (vad. A.Čepauskas) pristatė spektaklį J.Žemaitės apysakos motyvais „Petras Kurmelis“.
Laukuvos seniūnijos vardinė premija, piniginis prizas, kartu su kvietimu vaidinti Laukuvoje, žemaitijos žemėje, atitieko Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatrui pasirodžiusiam su spektakliu„Ilgam prisiminimui“ (režisierė ir scenarijaus autorė Jurga Švagždienė).
Lietuvos klojimo teatro patriarcho kunigo Jono Katelės didysis prizas ir Jono Kaunecko įsteigtas piniginis prizas atiteko Kalvarijos teatrui „Titnagas“. Šis apdovanojimas, anot komisijos, įteiktas ne tik už jų parodytą spektaklį „Brangusai pabučiavimas“ (rež. Kęstutis Krasnickas).
„Vertinami buvo ne tik šiandienos spektakliai, bet ir kolektyvo istorija, jo indėlis į klojimo teatro veiklą, į mėgėjiško teatro puoselėjimą, sklaidą Lietuvoje, už stabilią, ar net augančią teatrinę estetiką“, – patikslino R.Balsys.
Vizualiaja didžiojo apdovanojimo dalimi pasirūpino prof. P.Bielskis. Jis savo rankomis išdrožė rūpintojėlį, kuris simbolizuoja Kalvarijos teatro „Titnagas“ laimėjimą ir įprasmino ilgametį jų indelį į mėgėjišką teatrą.
Simbolinė klojimo teatrų krivulės lazda į Smilgius atkeliavo iš Rusnės. Kur kitąmet vyks XXXII-asis susibūrimas – dar neaišku. Lazda laikinai keliaus į Klaipėdą, kol saugiai rymos iki atras naują vietą mėgėjų tetarų susibūrimui.
Istorinės renginio ištakos
Klojimo teatras kilo iš Sodžiaus vaidinimų, davė pradžią slaptiems ir viešiems lietuviškiesiems vakarams. 1918 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klojimo teatras nesunyko, bet dar labiau išsiplėtė, ypatingai Lenkijos valdytame Vilniaus krašte. 1978–1989 metais Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje taip pat vykdavo klojimo teatro vaidinimai.
Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo 1983 metais Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio – kuris iki dabar yra garbingas krivūlės vertinimo komisijos narys – iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. 1988 metais į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko net 9 klojimo teatrai. 1991 metais Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus.
Nuo tada klojimo tetarų krivūlė keliauja iš vienos Lietuvos sodybos į kitą, aplankydama tokių žymių žmonių kaip J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, kun. Jono Katelės, J. Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio tėviškes, šiais metais neaplenkdamas Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro ir jo sodybos.
