12 rugsėjo, 2023
Lina Kovalevskienė

Ypatinga diena Dūkšto dvare

Linos Kovalevskienės nuotr.

Nuostabūs tie Lietuvos dvarai – istorijos ir  kilniosios kultūros saugotojai. Ignalinos rajone keturi jų privačiomis iniciatyvomis prikelti naujam gyvenimui.  Daugeliui lig šiol dar buvo nematytas atgimimo sulaukęs Dūkšto dvaras. Jo baltasis rūmas iš tolo gražiai šviečia  ant Parsvėto ežero kranto. Ir pagaliau – puiki proga! Dvare įvyko Europos paveldo dienoms skirtas Ignalinos krašto muziejaus renginys ,,Dūkšto dvaro kultūros pėdsakais“, įgyvendinant to paties pavadinimo projektą. Šeštadienio popietę čia apsilankė daugybė susižavėjusių žmonių, sklandė pačios geriausios nuotaikos ir ypatinga dvariška atmosfera. Programoje: pasivaikščiojimai dvaro teritorijoje, kulinarinio paveldo pristatymas, paskaita, paroda, edukacijos, koncertas…

Dvaro menėje susirinkusius šiltai pasveikino renginį vedusi muziejininkė ir šio kultūrinio projekto vadovė Renata Veličkienė. Ji priminė Europos paveldo dienų prasmę, Ignalinos krašto muziejaus tradicijas jose dalyvaujant  ir šių metų temą ,,Gyvasis paveldas. Meistriškumo laboratorija“. Vėliau dvaro administratorius Gintautas Velička visus pakvietė pasivaikščioti po dvaro teritoriją, apžiūrėti išlikusius pastatus, parko ir sodų fragmentus, aplankyti senąsias kapinaites ir buvusios bažnyčios vietą. Papasakota dvaro istorija, prisiminti  jo klestėjimo ir nykimo laikotarpiai. Dabar dvaras naudojamas kaip viešbutis, patalpos nuomojamos privačioms šventėms.

Tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų pastatytas Dūkšto dvaras minimas jau XVI a., tada jį valdė kunigaikščiai Giedraičiai, vėliau – Stabrovskiai. 1573 m. dvarą nupirko dvarininkai Rudaminos ir rūpinuosi juo  iki 1813 m. Iki XX a. pr. Dūkšte šeimininkavo Beganskiai ir Daugėlos. 1901 m. Daugėlos dukra Teresė susituokė su Vilniaus universiteto filomatų draugijos veikėju Tomu Zanu. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Tomui (Tomašui)  Zanui dvarininkaujant čia buvo labai populiari sodininkystė, tvenkiniuose profesionaliai auginti starkiai. Išlikę keli sodų masyvai, kurie po truputėlį tvarkomi. Dūkšto dvaro parke iki Antro pasaulinio karo stovėjęs gyvenamas namas, vadintas „prosenelių namu“. Jame gyveno Dūkšto dvaro savininko Tomo Zano (filareto T. Zano proanūkio) prosenelė Helena Bieganska,  kitos vyresnės kartos moterys. Kartais tame name apsigyvendavo ir dvaro savininkai – dažniausiai vasarą, kai rūmus užleisdavo svečiams ar vasarotojams, nes buvo įkurtas pensionas. 1939–1944 m. dvare veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Daugybę metų senieji pastatai buvo laiko ir žmonių niokojami. Nepriklausomybės pradžioje jais domėjosi ir čia tvarkytis bandė ne vienas savininkas, bet tik maždaug prieš dešimtmetį  dabartinių savininkų dėka dvaras pradėjo ištikrųjų keistis, gražėti ir, tikimasi, vis dar gražės. 

Pasivaikščiojimų metu stabtelėta prie senojo medinio kumetyno. Iš maumedžio statytas  pastatas neblogai išsilaikęs, bet jį taip pat reikėtų atnaujinti. Išlikę ir nemažai ūkinių pastatų akmeninių sienų, dekoruotų liaudiškais motyvais. Aplankyta Adomo Mickevičiaus liepų alėja. Garsus poetas čia dažnai svečiuodavosi. XIX pr. dvare gyveno žymus to meto dailininkas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas (1792–1935). Jis čia mirė ir buvo palaidotas dvaro kapinaitėse, buvusios ir 1956 m. sudegusios bažnyčios vietoje. Kapavietę ženklina betono obeliskas su metaline viršūne, jis pastatytas 1974 m. (architektas Viktoras Kunickas).  Senosios dvaro laidojimo kriptos dabar uždengtos laikinu mediniu stogeliu ir laukia tvarkymo darbų. Kapinaitėse aplankyti ir žymaus pomologo Adomo Hrebnickio (1857-1967) šeimos kapai. Šių didžių asmenybių atminimas pagerbtas tylos minute.

Sugrįžę iš pasivaikščiojimų renginio dalyviai pakviesti į doc. Dr. Salvijaus Kulevičiaus paskaitą ,,Ar kiekvienas dvaras gali papasakoti intriguojančią, įdomią istoriją“. Kalbėta apie mūsų tautos tapatybę ir istorinę atmintį, apie požiūrį į dvarus ir jo kaitą. Jei anksčiau lietuviai dvarus asocijavo su lenkais, baudžiava, su blogybe, tai ilgainiui, kaip pastebėjo pranešėjas, tas suvokimas keitėsi, ypač pasibaigus sovietiniam laikotarpiui. Dvarai pradedami atverti visuomenei, jie tampa ne tik istorijos, bet ir svarbiais kultūros paveldo objektais.  Muziejai ima didžiuotis, turėdami sąsajas su davarais. XX a. pradžioje dabartinės Lietuvos teritorijoje būta apie 3500 dvarų sodybų, o šiuo metu yra išlikę apie 600. Kalbėta ir apie atgimusius Ignalinos rajono dvarus – be Dūkšto dar puikuojasi Vidiškių, Meikštų ir pats atviriausias visuomenei  ir kultūriniams renginiams garsusis Paliesiaus dvaras.

Renginio metu Dūkšto dvare buvo galima apžiūrėti dvaro istorijai ir Jonui Rustemui skirtą parodą, taip pat sudalyvauti ,,Plunksnos rašto“ edukacijoje, plunksna parašyti ir išsiųsti laišką iš dvaro, voką pažymėjus specialiu antspaudu. Na, o į dvaro virtuvę kvietė kulinarinės veiklos. Apie dvaruose gamintus valgius pasakojo prof. dr. Rimvydas Laužikas ir jam talkinusi istorikė, gidė, rašytoja Anželika Laužikienė. Visi norintys galėjo ir patys sudalyvauti gaminant, o paskui ragaujant  varškės virtinukus. Renginys baigtas puikiu koncertu. Įvairių laikmečių kūrinius atliko ir juos įdomiai pristatė kolektyvas ,,Trio Nantes“ (sopranas Milda Baronaitė-Gudukienė, fleita grojo Julita Puidokė, klavišiniais – Aušrinė Garsonaitė-Šiškienė). Nuostabūs muzikos garsai pripildė dvaro erdves ir žmonių širdis ypatingos nuotaikos ir pačių geriausių jausmų bei minčių.

Renginio pabaigoje Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasidžiaugė ta didele dovana, kurią, dvaro savininkams leidus, surengė Ignalinos krašto muziejus. Meras sakė, kad šis ir kiti mūsų krašto dvarai yra deimantai, kuriuos turime saugoti, jais žavėtis ir puoselėti kaip neįkainojamas paveldo vertybes. Meras dėkojo renginio svečiams, dvaro administratoriui, įteikė jiems savivaldybės dovanas. Renginiu ir naujam gyvenimui prikeltu dvaru žavėjosi Dūkšto miesto seniūnas Antanas Šakalys, išsakęs gražius linkėjimus ir padėkas, o renginio organizatoriams, dvarui  dovanojęs gėlių ir Dūkšto vėliavą. Muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė taip pat mielai išdalijo dovanėles, dėkojo renginio svečiams ir visiems susirinkusiems, išsakė gražių vilčių ateičiai. Kartu su dūkštiečiais, ignaliniečiais ir iš toliau dvaran atvykusiais smagiai laiką leido ir Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė bei svečiai iš Kultūros ministerijos – Kultūros paveldo politikos grupės vyriausieji specialistai Irena Kezienė ir Romanas Senapėdis. Europos kultūros paveldo dienų renginiai tą savaitgalį vyko ir dar dviejuose Ignalinos rajono kultūros paveldo objektuose: Naujojo Daugėliškio ir Švedriškės bažnyčiose.


18 vasario, 2025

Ignalinoje viešinti Ukrainos Ševčenkos Korsunio miesto delegacija ir meras Vitalijus Maciukas vasario 16 dieną susitiko su Ignalinos parapijos Carito savanoriais, […]

Eriko Černovo nuotr.
17 vasario, 2025

Šventiniame Vasario 16-osios koncerte, Zarasų kultūros centre, Viešosios bibliotekos teatro „Juodai baltas” literatūrinė kompozicija leido artimiau pažinti poetą Antaną Miškinį […]

6 vasario, 2025

Vasario 5 d. Utenos kultūros centro Muzikinėje galerijoje atidaryta Utenos krašto dailininkų kūrybos paroda „Skiriu Lietuvai”, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio […]

29 sausio, 2025

Vaizdas ir muzika liejas į sielą. Šitaip draugingai dvi upės – į vieną. Viskas kūryboje skęsta žaviai. Menas užvaldo ir […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė ir mokslo darbuotoja […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Važiuodamas iš Visagino, jis užsuko į Ignalinos rajono savivaldybę. […]

23 sausio, 2025

„Lietuvos geologijos tarnybos specialistų Zarasų plote vykdytas kvartero storymės erdvinis geologinis kartografavimas atskleidė ne tik reljefo istoriją. Išskirtiniai ledynmečio suformuoti […]

Dariaus Nogio nuotr.
16 sausio, 2025

Ignalinos rajono kultūros centre surengtoje šventėje džiaugtasi jaunais žmonėmis, jų mokslo, meno, sporto pasiekimais, kūryba, savanoryste. Apdovanojimai 10-tyje nominacijų buvo […]

15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

14 sausio, 2025

Laisvės gynėjų diena mums primena, kokia brangi ir trapi yra mūsų kiekvieno ir šalies laisvė, kokie vieningi ir drąsūs mes […]

4 sausio, 2025

Ignalinos rajono statybų bendrovė „Meleksas“ inicijuoja bankroto procesą ir atleidžia visus 33 darbuotojus. Nuo 1992 m. Vidiškių kaime šalia Ignalinos […]

2 sausio, 2025

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tirti ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei suklastotų dokumentų panaudojimu kaltinami Ignalinos […]

30 gruodžio, 2024

Metams skaičiuojant paskutines minutes, Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Italijos – ūkis „Sūrio kelias“ sėkmingai perėjo visas vertinimo procedūras ir […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

7 gruodžio, 2024

Šiais metais Ignalina pasitinka Smaragdines Kalėdas! Gruodžio 7-osios vakarą smaragdine spalva nušvito gražuolė miesto  eglė, o Laisvės aikštę ir gatves […]

28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]