Žaliakalnio aktyvistai: “Kaunas, uždaręs V.Bacevičiaus mokyklą, nesutaupys, o praras“
Šiandien vidudienį protestuojantys prieš V.Bacevičiaus pradinės mokyklos uždarymą jos bendruomenės nariai Kauno miesto merui ir savivaldybės tarnautojams bei Tarybos nariams dalijo ausies formos suvenyrus ir kreipėsi su prašymu „Mere, išgirsk mus“. Merui buvo rodomas jo vadovaujamo judėjimo „Vieningo Kauno“ reklaminis leidinys su pažadu išsaugoti 2017 m. šimtmetį švęsiančią seniausią Kauno pradinę mokyklą, o pradinukai įteikė savo pačių rašytą didžiulį laišką.
Į Kauno m. mero Visvaldo Matijošaičio pastabas apie sunkią mokyklos medinio pastato būklę atsakė argumentais: medinis pastatas gali būti rekonstruojamas Norvegijos vyriausybės paramos lėšomis. Aktyvūs mokinių tėvai padeda mokyklai rengtis projektus paramai gauti. Kauno miesto tarybos narys, žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas tvirtino, kad „Šis pastatas, išlaikytas kaip mokykla, gali gauti dvigubai daugiau paramos lėšų, būdamas ir mokymo įstaiga, ir istorinio paveldo pastatas. Man nesuprantami dalykai, kodėl mokykla uždarinejama, jei ji užpildyta daugiau nei 100 proc. Keista, kad į tarybines mokyklas, kurios neturi sielos, reikia investuoti. Ši mokykla turi savo dvasią“. L.Mikalauskas ypač nusivylęs dėl savivaldybės nenoro išgirsti mokyklos išsaugojimo argumentus: „Jaučiasi kai kurių savivaldybės atstovų priešprieša: neikit, nedarykit, bus per sunku”,- teigia jis. Jam antrino ir kitas Tarybos narys Gediminas Žukauskas: “Jei ši mokykla atsilaikys, bus gerai, jei ne – tai aiškus miesto valdymo puvimas. Ir gasdinimai mokyklos bendruomenei, atėję iš kitų laikų, nederami šiandien.”
Mokyklos tarybos pirmininkas Kęstutis Markevičius teigė: „Kaune Žaliakalnio būstai kainuoja gerokai brangiau, nors netelpa į jokius šiuolaikinio komforto rėmus: ankšti kiemai, siauros laiptinės, maži langai. Tačiau tai rajonas, prie kurio prisirašama. Tai pastatai, prie kurių nei putų polistirenas, nei gipso kartonas nelimpa. Tai dvasia, kurios aš negaliu parodyti, bet mes ją jaučiame. Ar tai paaiškina, kodėl mes giname šią mokyklą ir ginsime šį rajoną? Nes mes branginame, ką turime. Nes mes turime, ką branginti“.
Renginyje išdėstyta ir Seimo narės Rasos Juknevičienės pozicija: “Mane žavi bendruomenė ir tėvų santykis su mokytojais ir su savo vaikais. Vien kalbant apie mokyklos pastatą keista, kad Kauno miestui jis būtų nereikalingas. Tai – paveldo objektas ir natūralu, kad jam reiklaingas remontas. Artėjantis mokyklos šimtmetis gali būti ir nacionalinė, ne tik Kauno šventė. Gerai, kad moksleivių tėvai kreipia dėmesį į istoriją ir patriotizmo ugdymą. Pastato funkcija yra mokykla ir tai turi išlikti“.
Pasak mokyklos vadovės Ilonos Andrikienės, nuo seno ši mokyklėlė, kuriai praeitą šimtmetį vadovavo žymus pedagogas Vincas Bacevičius, laikoma pavyzdine. Jos tradicijos iršventės perduodamos iš kartos į kartą, pradinukams pasaulio pažinimo pamokas neretai veda žymūs žmonės, baigę šią mokyklą. Joje skiriamas ypatingas dėmesys vaikų gabumams atskleisti, sudaromos specialios ugdymo programos, tad mokiniai dažnai laimi įvirias olimpiadas ir konkursus, sėkmingai įstoja į tas mokyklas, kurios atsirenka mokinius pagal gebėjimus. „Mokinių šiai mokyklai netrūksta jau šimtą metų, šiandien ji užpildyta 109 proc., tėvai į ją nori vežti savo vaikus ir iš kitų rajonų“,- sako I.Andrikienė.
Pedagogai ir bendruomenės atstovai akcentavo ir psichologinį bei fizinį saugumą, kuris užtikrinamas tik 232 vaikus talpinančioje mokykloje, kurioje jie atskirti nuo vyresniųjų. „Čia vaiki jaučiasi kaip namie“,- tvirtino I.Andrikienė ir jai pritarė mokinių tėvai. Tėvai nerimavo dėl savivaldybės siūlymų iškelti vaikus į kitas nepatogiose vietose esančias mokyklas, pavyzdžiui, į Petrašiūnus, tačiau pirmiausia akcentavo būtinybę išsaugoti puikiai veikiančią mokymo įstaigą ir unikalią jos kultūrą.
