Žalieji Vilniaus „senjorai”: sostinė rūpinasi brandžių miesto medžių išsaugojimu

Laistyti, tręšti, genėti, gydyti, o kartais – ir apramstyti: siekiant išsaugoti žalią miesto rūbą, ypač brandžius miesto medžius, prireikia įdėti ir daugiau pastangų, bet verta. Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus atstovai vasaros pradžioje įvertino miesto centre esančių medžių būklę, pagalbos jiems būdus, kad dauguma jų galėtų ir toliau džiuginti miestiečius.

 

Priešais Katedrą aikštės šone virš grindinio palinkęs uosis, kurį nuspręsta išsaugoti paremiant nusvirusį kamieną. Pasodintas ar išdygęs savaime, šis medis iliustruoja chaotiško sodinimo mieste prieš kelis dešimtmečius padarinius – skroblo kaimynystėje pritrūkęs erdvės, uosis ėmė linkti į šoną. Be tvirto parėmimo šis miesto medis vargiai beišgyventų ilgai. 

 

Bendrovės „Stebulė” komanda pagamino uosiui metalinę atramą, parėmusią beveik horizontaliai išlinkusį kamieną, laikantį gana vešlią lają.

 

„Vilnius – žalias miestas, kuriame sodinamų medžių skaičių kiekvieną sezoną nuosekliai didiname, kad žaliųjų erdvių mieste būtų dar daugiau. Tačiau taip, kaip svarbu sodinti naujus medžius, ne ką mažiau svarbu išsaugoti ir senuosius, kurie auga dešimtmečius, mieste jau turi ir savo atsiradimo pasakojimus, tapusius ir neatsiejamomis Vilniaus istorijomis”, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 

 

Iš naujo specialiomis atramomis apramstyta ir senutė alyva Vilniaus gatvėje, dėl kurios kartais pasiskundžia už šakos užkliuvę praeiviai, bet dar tikrai galinti kvepėti kiekvieną pavasarį taip, kaip šiemet. Panašių gelbėtinų medžių yra ir M. K. Čiurlionio, Paribio, Žemaitės gatvėse, Malkų turgaus skvere – tikslas yra visus juos paramstyti, neskubant imtis radikalių sprendimų. 

 

„Jei matote panašių gelbėtinų – išraiškingų savo palinkusiu kamienu, bet iš pažiūros sveikų ir įspūdingų medžių savo aplinkoje – parašykite, – kviečia Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė. – Miesto medžiams neretai tenka atlaikyti įvairias negandas, kurios prastina jų augimvietę – tai ir oro trūkumas šaknims, taip pat dėl kietų dangų gausos nepakankamas kritulių įsisavinimas, įvairios grybinės ligos, lajos nuskurdimas karštomis vasaros dienomis, druskų grėsmė žiemą – todėl miesto medžių būklė, palyginti su jų bendraamžiais, augančiais atvirose gamtiškose laukymėse ar miškuose, dažnu atveju yra du ar tris kartus blogesnė, maždaug tiek sutrumpėja ir jų amžius, tad ypač svarbi yra jų globa sulaukus brandaus amžiaus.”