Žalioji elektros energija: kodėl gyventojams svarbu žinoti jos kilmę?
Atsinaujinanti energetika šiandien iš inovacijų jau yra virtusi įprasta atsakingo vartojimo preke. Tačiau tikrai retas gyventojas ar įmonė žino, kaip jų elektra buvo pagaminta. Jau nekalbant apie tai, iš kur ši energija atkeliavo. Turėdami daugiau informacijos, vartotojai ne tik gali sąmoningai rinktis iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą, bet ir remti vietines Lietuvos saulės bei vėjo jėgaines. Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna paaiškina, kaip atskirti, kur ir kokiu būdu pagaminta elektra atkeliauja iki mūsų namų.
Žaliosios energijos garantas
Kaip pasakoja V. Koryzna, tai, kokiu būdu elektra buvo pagaminta ir iš kur ji atkeliauja, atskleidžia kilmės garantija. Tuo pačiu ji galutiniam vartotojui užtikrina, kad energiją jis gauna iš atsinaujinančių energijos išteklių. Kilmės garantijas gali gauti net ir mažiausios Lietuvos jėgainės, kurios energiją gamina tvariai.
„Lietuvoje kilmės garantijas išduoda elektros perdavimo sistemos operatorius „LitGrid“. Jeigu saulės arba vėjo jėgainė nori turėti energijos kilmės garantiją, privalo sudaryti sutartį su „LitGrid“ ir nurodyti visą su jėgaine susijusią informaciją. Elektrinei yra suteikiamas identifikacinis numeris, pagal kurį ir suteikiama kilmės garantija“, – apie galiojančią tvarką pasakoja „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
Pašnekovo teigimu, pagal kilmės garantiją galima rinktis naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje pagamintą energiją. „Visose ES šalyse gaminamai elektrai taikomos tokios pačios ekologinės taisyklės. Pavyzdžiui, „Enefit“ privatiems klientams tiekiama elektros energija yra 100 proc. pagaminta iš Lietuvoje veikiančių atsinaujinančių energijos šaltinių“, – teigia įmonės vadovas.
V. Koryzna taip pat neigia vis dar gajų mitą, kad žaliajai energijai tiekti reikalingi atskiri elektros tinklai – kitaip neva tiekėjas negali užtikrinti, jog ji atkeliauja iki vartotojo. „Žalioji elektra, kuri, beje, taip vadinama dėl to, kad išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, keliauja tais pačiais tinklais, kurie skirti elektros energijos tiekimui ir atskira infrastruktūra tam nereikalinga“, – paaiškina specialistas.
Galimybė remti vietos gamintojus
Pasak V. Koryznos, priežastis, kodėl vartotojui turėtų rūpėti elektros kilmės garantija, galima paaiškinti ne tik per moralinę ir socialinės atsakomybės prizmę. Tai galima ir pamatuoti. Skaičiuojama, kad pasirinkdamas elektrą su kilmės garantija vienas namų ūkis per metus gali sumažinti pasaulinę CO2 emisiją apie 4 650 kg. Maždaug tiek į aplinką dvideginio išmetama sunaudojus 1 940 litrų degalų.
„Tą suprasdamos, pasaulinio garso įmonės jau seniai renkasi tik tvariai pagamintą energiją, siekdamos sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, technologijų gigantė „Google“ dar prieš keletą metų paskelbė, kad nusipirks tiek vėjo ir saulės pagamintos energijos, kiek jos sunaudoja kompanija. „Ikea“ žengė dar drąsesnį žingsnį ir atsinaujinančią energiją bendrovė gamina pati. Šiuo metu pastaroji įmonė turi beveik tiek pat vėjo jėgainių parkų, kiek ir įrengtų parduotuvių, todėl užsitikrino savo energetinę nepriklausomybę ir veikia tvariai“, – apie tendencijas pasaulyje kalba V. Koryzna.
Kitas svarbus aspektas, renkantis energiją su kilmės garantija, yra žaliosios energijos gamintojų rėmimas. Pasak pašnekovo, elektros energijos poreikis Lietuvoje 2019 m. sudarė 13,3 TWh. Pačioje Lietuvoje buvo pagaminta 3,97 TWh energijos, iš kurios 60,1 proc. – iš atsinaujinančių energijos išteklių. V. Koryznos teigimu, perkant žaliąją energiją mažėja paklausa įprastai elektros energijai, tad visi vartotojai, naudojantys žaliąją energiją, prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo. Tokiu būdu skatinama vietinės energijos gamintojų plėtra ir projektų vystymas, prisidedantis ir prie energetinės nepriklausomybės, ir šalies ekonomikos augimo.
„Tai yra išties svarbu, kadangi pirkdamas vietinę energiją vartotojas gali būti tikras, kad už elektrą sumokami pinigai toliau investuojami į atsinaujinančios energijos jėgainių parkus. Visgi dalis tiekėjų Lietuvoje, siūlančių žaliąją energiją, kilmės garantijas perka užsienyje ir remia užsienio gamintojus“, – pabrėžia V. Koryzna.
Rinkos liberalizacija – proga rinktis tvarumą
Kaip pastebi V. Koryzna, prasidedant Lietuvos elektros rinkos liberalizavimui kilmės garantijos svarba dar labiau išauga. „Liberalizacija vartotojams suteiks galimybę rinktis, kur ir kokiu būdu pagamintą elektrą naudoti. Norintiems naudoti tvariu būdu pagaminą elektrą, tą užtikrins minėta kilmės garantija. Todėl renkantis tiekėją svarbu to nepamiršti ir prašyti iš tiekėjo įrodymo“, – pataria V. Koryzna.
Anot jo, šiuo metu visa „Enefit“ gyventojams parduodama elektra yra gaminama Lietuvoje tvariu būdu. Įmonė bendradarbiauja su vietos gamintojais, elektros gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos šaltinius: vėją, saulę ir vandenį.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kai kurie tiekėjai gali piktnaudžiauti žaliosios energijos disponavimu: „Gamintojas gali deklaruoti, kad jo tiekiama elektra yra su kilmės garantija, tačiau ši energija tiesiog nepasieks vartotojo namų. Todėl gamintojams keliami reikalavimai pagrįsti, kiek jo portfelio sudaro elektra su kilmės garantija, ir kiek jos parduodama vartotojams“.
