Zapyškyje suplevėsavo pašventinta Sūduvos vėliava
Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino šio krašto herbą ir vėliavą.
Renginį vedęs aktorius Egidijus Stancikas pasakojo, kad visus simbolius: taurą, kuris gausiai gyveno Sūduvos giriose, ąžuolo vainiką, simbolizuojantį Jono Basanavičiaus ąžuolyną ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžius „Vienybė težydi“, pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės.
Šių metų birželio 21 d. LR Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.
Pašventinti krašto heraldinius ženklus nuspręsta vienoje seniausių Lietuvos mūrinių šventovių – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Į renginį atvyko Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, kitų Sūduvos krašto savivaldybių atstovai. Jiems pašventintas vėliavas įteikė Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Šventėje dalyvavusi Seimo pirmininkės pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad Sūduva atliko labai svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo, lietuvybės ir bendrinės kalbos formavimosi istorijoje. „Per Žemaitiją ir Sūduvą į Lietuvą taip pat ateidavo techninė pažanga“, – pastebėjo politikė.
Zapyškis, kurio istorija, pasak archeologų, siekia maždaug 3 tūkstantmečius, irgi visada buvo Lietuvai svarbių įvykių sūkuryje.
„Mums garbė, kad Sūduvos heraldiniai ženklai šventinami Zapyškyje“, – kalbėjo iš šio miestelio kilęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis priminė, kad tautinio atgimimo laikais čia ypač aktyviai veikė Motiejus Eimaitis, Jurgis Žitinevičius, kiti knygnešiai.
Zapyškyje gimė ir vienas aktyviausių aušrininkų, poetas Andrius Vištelis-Višteliauskas. Pas kleboną Jurgį Kolytą dažnai lankydavosi Vincas Kudirka. Esama žinių, kad Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje jis ne tik grodavo vargonais, bet ir nuo žandarų slėpė savo rankraščius.
Sūduva garsėja derlingomis žemėmis, kuriose ūkininkai ne tik sėjo javus, bet ir pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti bulves bei virti cepelinus, ilgainiui tapusius tautiniu patiekalu.
„Svarbiausia, kad ši žemė padėjo ūkininkams išleisti į mokslus savo vaikus, o šie vėliau sudarė lietuvių tautos šviesuomenės branduolį, be kurio pastangų atkurti valstybę būtų neįmanoma. Sūduvos kraštas ir dabar labai svarbus, nes čia kaip niekur kitur puoselėjamos tautinės tradicijos ir saugoma istorinė atmintis“, – pabrėžė V. Makūnas. Šventėje koncertavo Garliavos meno mokyklos moksleiviai ir etnografinis ansamblis „Altonė“.
Siekdamas pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės susidarymui XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės susidarymui ir stiprėjimui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui, LR Seimas 2022 m. paskelbė Sūduvos metais.
Edmundo Mališausko tekstas ir nuotraukos
