Zarasų krašto muziejuje paminėta didvyriška Kazanų šeimos istorija
2023 m. rugpjūčio 24 d. Zarasų krašto muziejuje vyko renginys, skirtas paminėti didvyriškos Lietuvos laisvės kovotojų Kazanų šeimos gimimo ir mirties sukaktis.
Renginį pradėjo muziejininkė Rimutė Morozovienė, kuri supažindino renginio dalyvius su pagrindiniais Kazanų šeimos likiminiais istorijos faktais. LGGRTC atstovas dr. Raimundas Kaminskas savo pranešime „Kazanų šeimos vertybės ir pilietinė atmintis ateities Lietuvoje“ pristatė vertybių kaip socialinių faktų svarba pilietinės socializacijos procesuose kartu su Kazanų šeimos istorijos ikonine reikšme ateities kartoms.
Savo mintimis apie Kazanų šeimą ir jos atminimo išsaugojimą kalbėjo „Miško brolių” draugijos vadovas Rimantas Jurevičius, Zarasų r. savivaldybės tarybos narys Kęstutis Stankevičius, „Ežerėnų” draugijos narys Osvaldas Milius. Apie Kazanų jaunesniosios kartos narius, jų vertybes papasakojo giminaitė, kurios mama buvo Mykolo ir Igorio pusseserė, zarasiškė Valerija Palivoda. Po minėjimo prie Kazanams skirto stogastulpio šauliai nunešė gėlių puokštę.
Šiemet sukanka 125 metai, kai Zarasų r. Rusteikų kaime 1898 m. sausio 10 d. gimė LR karininkas, 1941 m. Birželio sukilimo Zarasuose prieš sovietinius okupantus organizacinio komiteto narys, Vorkutos politinis kalinys Afanasijus Kazanas. Nuo jo žūties malšinant Vorkutos kalinių maištą 1953 m. vasarą, rugpjūčio 1 d. sukako 70 metų. Šioje šeimoje užaugo du sūnūs, kurie taip pat tapo aktyviais kovotojais už Lietuvos laisvę. Nuo vyresniojo sūnaus Igorio Kazano gimimo šiemet lapkričio 22 d. sukaks 100 metų. Praėjo 80 metų nuo jo mirties, kada jis dalyvavo sulaikant sovietinius diversantus 1943 m. liepos 15 d., kurių gretose buvo ir Marytė Melnikaitė. Trumpas buvo ir kito Afanasijaus Kazano sūnaus, žymaus Zarasų krašto partizanų vado Mykolo Kazano (1925–1945) gyvenimas. 1944 m. rudenį jis vakarinėje Zarasų apskrities dalyje subūrė partizanų Vyčio kuopą, kurios pagrindu vėliau buvo įkurta Lokio rinktinė. Mykolas Kazanas vadovavo garsiajam Antazavės Šilo mūšiui 1944 m. gruodžio 27 d. 1945 m. liepos 7 d. jis žuvo Jaskoniškių kaime (susisprogdinęs sudegė kartu su kitais laisvės kovotojais). 1989 m. jo kūnas buvo palaidotas Antazavės kapinėse. Iš šeimos gyva liko tik dukra Liudmila Kazanaitė Mackonienė, kuri 2001 m. iš LR Prezidento rankų priėmė tėvui Afanasijui Kazanui ir broliui Mykolui Kazanui skirtus Vyčio kryžiaus ordinus (po mirties).
Ačiū Zarasų krašto muziejui ir ypač muziejininkei Rimutei Morozovienei už puikų renginį.
