Zarasų „Rotary“ klubo kalėdinis siurprizas bibliotekai
Akcija „Knygų Kalėdos“, vykstanti kasmet nuo 2011 metų, tapo visuotiniu reiškiniu, knygų bičiulius visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu, kuriame dalyvauja daug viešųjų ir mokyklų bibliotekų.
Šių metų akcijos tema „Knygos, kurios keičia gyvenimą“. Ši akcija skatina bendrauti ir dalytis knygomis su tais, kuriems jų trūksta, dalytis ta knyga, kuri kažkuriam skaitytojui parodys naujus kelius, atvers gražesnius horizontus.
Zarasų „Rotary“ klubas įsijungė į šį judėjimą
Paskutinio Zarasų viešosios bibliotekos ir padalinių darbuotojų susirinkimo metu pasveikinti ir įteikti dovaną – 40 naujausių knygų, atvyko Zarasų „Rotary“ klubo nariai: Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariai Ignas Zavadskas, Rimantas Jurevičius, verslininkas Algirdas Balys. Pasveikinęs darbuotojus, I. Zavadskas papasakojo, kodėl gimė mintis padovanoti naujų knygų, trumpai pristatė klubo veiklą. Tarptautinis „Rotary“ klubas skaičiuoja jau 100 veiklos metų, Zarasų „Rotary“ klubas gyvuoja tik dvejus, bet labai aktyvius metus. Klubas, jungiantis verslininkus ir profesionalus, vykdo humanitarinius projektus, ugdo ir skatina dorovinius profesinės veiklos pradus, tarptautinį tarpusavio supratimą ir gerą valią.
Dvi Niko Vujičičiaus (Nick Vujicic) knygos – „Gyvenimas be ribų“ ir „Nesustabdomas“ – įkvepia siekti tikslo, įveikti iššūkius ir atrasti gyvenimo kelią. Autorius – žmogus, nugalėjęs savo negalią. Nors gimė be rankų ir be kojų, išmoko gyventi savarankišką, turiningą ir „juokingai gerą“ gyvenimą. „Gyvenimo iššūkiai sugniuždo arba įkvepia. Jei galite gyventi, būkite už tai dėkingi“, – sako knygų autorius.
Knygos „Milijonas metų per vieną dieną“ autorius pasakoja apie įprastus šiuolaikinio šeštadienio įvykius, nuklysdamas į kasdien naudojamų daiktų istorijas, praeityje ieškodamas dabartinių drabužių, daiktų, reiškinių ištakų.
Gina Viliūnė romane „Imperatoriaus meilužė“ pasakoja apie XIX a. lietuvių rašytojos, garsios ir turtingos aristokratės Sofijos Tyzenhauzaitės ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro I meilę. Alvydas Šlepikas tikrais faktais pagrįstame pasakojime „Mano vardas – Marytė“ kalba apie vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos likimą Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Romanas 2012 metais pelnė „Metų knygos“ titulą, apdovanotas Jono Marcinkevičiaus, Rašytojų sąjungos bei Patriotų premijomis.
Aktorės, eseistės Doloresos Kazragytės knyga „Kasdienybės rožinis“ – tai kasdienybės stebėjimai, tarsi karoliukai suverti į rožinį, šviesiosios ir tamsiosios gyvenimo pusės.
Bestselerio „Tarp pilkų debesų“ autorės, lietuviškų šaknų turinčios amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys (Ruta Sepetys) romanas „Druska jūrai“ atskleidžia tą Antrojo pasaulinio karo pusę, apie kurią nelinkę kalbėti laimėjusiųjų šalių istorikai.
Klasika tapusi mokslinės fantastikos kūrėjo Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) knyga „Marso kronikos“ pasakoja Marso kolonizavimo istoriją: žmonės, palikę Žemę likimo valiai, užplūsta Marsą, kuria naują gyvenimą, tačiau žmogiškosios ydos netrunka suvešėti ir naujose teritorijose.
Tarp dovanotų knygų – detektyvai: Styvo Mosbio (Steve Mosby) „50/50 žudikas: ar mirtum dėl meilės?“, Lori R. King (Laurie R. King) „Merės Rasel nužudymas“, Angelos Marsons „Blogio žaidimai“, Loreno Gunelio (Laurent Gounelle) psichologinis romanas „Diena, kai išmokau gyventi“, intriguojantis Deivido Ebershofo (David Ebershoff) pasakojimas apie vyro tapimą moterimi „Danų mergina“, meilės romanai – C. L. Parker „Milijonas nuodėmingų malonumų“, Kaisos Ingemarson (Kajsa ingemarsson) „Aš ir vėl tavęs ilgiuosi“, Vivekos Sten (Viveca Sten) „Pražūtingas vidurvasaris“, Meri Higins Klark (Mary Higgins Clark) ir kitų populiarių šiuolaikinių užsienio autorių romanai.
