Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai atsparūs įprastiems valikliams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad žiemą bei ankstyvą pavasarį plinta ne tik ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bet ir įvairūs žarnyno virusai. Rotavirusai, astrovirusai, hepatito E virusas, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt. gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.

ULAC duomenimis, 2015 m. buvo užregistruota 5020 susirgimų virusinėmis žarnyno infekcijomis, (2014 metais – 4082 susirgimų). Pagrindine šių infekcijų priežastimi buvo rotavirusai (2014 m. – 85%, 2015 m. – 78%).

Virusai yra labai atsparūs šilumos, rūgščių poveikiui, išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojami rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
Pirmieji rotavirusinės infekcijos simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo.  Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis.

Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki  dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 – 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Daugiau apie rotavirusinę infekciją skaitykite čia.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Plačiau apie norovirusus skaitykite čia.  

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų ir daugiausia iš jų sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas – gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

2015 m. buvo užregistruoti 254 adenovirusų sukelti žarnyno infekcijų atvejai (5% iš virusinių žarnyno infekcijų). Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus kitam šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Sumažinti užsikrėtimo adenovirusais riziką ULAC medikai pataria:

• kuo dažniau plauti rankas su muilu;
• rankas muiluoti ne trumpiau kaip 15-20 sek.;
• kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą;
• neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis;
• vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju;
• susirgus pasilikti  keletą dienų namuose.

 Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistai.