Želdynams ir želdiniams reikia naujo požiūrio, lėšų ir priežiūros
Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybėje pristatyta Želdynų sistemos konversijos metodika, rengiama Savivaldybės užsakymu Klaipėdos universiteto Botanikos sodo specialistų.
Renginyje dalyvavo mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė ir Viktoras Kura, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojas Česlovas Banevičius, Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai, seniūnai, jų padėjėjai ir kiti seniūnijų darbuotojai, atsakingi už želdinių priežiūrą. Deja, tikrų želdynų specialistų seniūnijos, išskyrus rajono centrą Gargždus ir Priekulę, neturi, todėl metodika, kuri būtų puiki pagalbinė priemonė kiekvienoje seniūnijoje, padėsianti formuoti bendrą rajono vaizdą, atsižvelgiant į kiekvienos seniūnijos vietovių ypatumus ir tradicijas, tiesiog būtina.
Tinkami ir tinkamai susodinti bei prižiūrėti augalai ne tik sukuria puikų estetinį vaizdą, bet ir švarina orą, saugo pastatus nuo atmosferos poveikio, slopina garsus, teikia pavėsį, jaukumą ir – gerą nuotaiką.
Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, želdynas yra ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Tačiau kaip pasiekti, kad šie želdynai būtų ten, kur reikia, tvarkomi taip, kaip reikia, kad juose augtų tinkami mūsų oro sąlygoms ir tinkamai prižiūrimi augalai? Akivaizdu, kad kol kas urbanizuotose teritorijose sistemai sukurti trūksta tiek teisinio reglamentavimo, aiškių ir paprastų taisyklių, tiek kartais elementarios žmogiškos kultūros ir požiūrio į gamtos išteklius kaip natūralią ir neatsiejamą mūsų aplinkos dalį.
Kaip sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius, būtina apželdinimą, − taigi želdynus bei želdinius juose − tvarkyti planingai, derinant su kitais dokumentais. Želdynų sistemos konversijos metodika yra rengiama vadovaujantis Bendruoju ir specialiaisiais planais bei Gargždų miesto želdinių tvarkymo programa. Didžiausias dėmesys skiriamas urbanizuotų teritorijų apželdinimui, esamų želdynų išlaikymui ir naujų kūrimui. Kintant gyventojų poreikiams ir gyvenimo būdui (dabar reikia kuo daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, bet ateityje galbūt labiau pamėgsime dviračius), keičiasi ir požiūris į aplinką ir jos elementus. Paisydami plintančių ekologiškos gyvensenos tendencijų, neišvengiamai turime saugoti, tausoti ir atrasti naujų galimybių kurti želdynus net ir taupiausiose erdvėse.
Lektorė Rita Galiakovienė apžvelgė rajono aplankytų miestų ir miestelių, kai kurių kaimų želdynus, išsakydama pastabas dėl medžių genėjimo (genėjama, ypač liepas, per daug), dėl jų rūšių (per daug sodinama spygliuočių, kurie netinka urbanizuotose teritorijose, išskyrus pajūrio ar užmiesčio zonas), per daug dykviečių, apleistų, suniokotų, išvažinėtų ir ištryptų plotų, kuriuos reiktų užsodinti krūmais ir mažai arba visai negenimais medžiais. Be reikalo vengiama vijoklinių augalų, kurie, atvirkščiai nei manoma, apsaugo pastatų sienas nuo drėgmės ir perkaitimo, − taigi ir nuo erozijos. Nemažai priekaištų specialistė pareiškė ir dėl gėlynų, − vyrauja alpinariumai su nesuderintais želdiniais, tuo tarpu šiuolaikiniai gėlynai įrengiami vadovaujantis visiškai kitais principais, pritaikant mūsų klimatui tinkamus, lengvai tvarkomus augalus.
Automobilių stovėjimo aikštelių neišvengiamai turi būti daugiau, tačiau jas įrengiant taip pat reikia pagalvoti apie žaliąsias sieneles iš lengvai prižiūrimų krūmų, derinant su medžiais, kurių nereiktų daug genėti. Panašiai kovoti su dykromis reiktų ir prie vaikų žaidimų aikštelių.
Nors daugelyje rajono vietovių galima rasti ir gerų apželdinimo pavyzdžių, sistemos kol kas nėra, o ne itin geros tendencijos išlieka. Todėl parengus Želdynų sistemos konversijos metodiką, bus išleistas leidinys, kuriuo galės vadovautis seniūnijos, įstaigos, planuodamos ir keisdamos savo želdynus.
Iš tiesų gerų pavyzdžių, kur, renovavus miestų kvartalus, jie puikiai apželdinti, galima pasiieškoti kaimyninėje Lenkijoje.
Diskutuota, ką galima padaryti pas mus, kad padėtis pagerėtų, − siūlyta rengiant susisiekimo komunikacijų ir kitus planus bei projektus įtraukti ir apželdinimo dalį. Planuojama parengtus dokumentus teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai, numatyti daugiau lėšų apželdinimo reikmėms.
