Žemaitijos nacionaliniams parkui – 25!
Prieš 25-erius metus, 1991-aisiais, Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP), kurio paskirtis – išsaugoti, tvarkyti ir naudoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausią Žemaitijos teritoriją. Balandžio 15 dieną į buvusį Platelių dvaro kluoną susirinkę esami ir buvę ŽNP darbuotojai, vadovai, plateliškiai, iš arti ir iš toli suvažiavę svečiai dalijosi prisiminimais, džiaugėsi nuveiktais darbais, kūrė parko ateities vizijas. Jubiliejaus dalyvius žemaitiškai pasveikino folkloro ansamblis „Platele“, o po oficialiosios renginio dalies ŽNP gidai kvietė paiškylauti po Platelių dvaro sodybą ir įvertinti Amatų centro, ŽNP direkcijos lankytojų centro, Užgavėnių ekspozicijas, nuvykti į Plokštinėje esantį Šaltojo karo muziejų, pasivaikščioti Šeirės gamtos taku.
Prie ŽNP kūrimo ištakų pirmaisiais Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metais stojo visas būrys žmonių. Iššūkio vadovauti įkurtam ŽNP nepabijojo Vidmantas Bezaras, po jo estafetę perėmė Giedrius Norvaišas, šiuo metu direktoriauja Ramūnas Lydis.
Ko gero, galima drąsiai sakyti, kad skiriant direktorius ŽNP direkcijai pasisekė, nes per ketvirtį amžiaus parke jau nuveikta išties daug. Pirmiausia likviduoti teritorijoje buvę seni skauduliai (šiukšlynai, smalinės, padangų restauravimo dirbtuvės, apleisti kolūkių pastatai), po to imtasi kurti lankytojams patrauklesnį parko įvaizdį, įgyvendinant tokius stambius Europos Sąjungos, valstybės ir Plungės savivaldybės remtus projektus, kaip buvusio Platelių dvaro pastatų atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės reikmėms, Šaltojo karo ekspozicija, dviračių takai aplinkui Platelių ežerą ir kt. Sukurta infrastruktūra skirta ne tik vietiniams, bet ir atvykstantiesiems: siekiama, kad vis daugiau žmonių pamatytų ir įvertintų ežeringo ir miškingo parko
grožį, išlikusias kultūros vertybes ir senąsias tradicijas, kaimo turizmo sodybų šeimininkų svetingumą.
Tarsi laiko mašina dabartinis ir buvę ŽNP direktoriai kartu su visais šventės dalyviais nusikėlė į praeitį, taip pat pabandė atverti ir ateities duris.
Pirmasis parko direktorius V. Bezaras, šiuo metu Aplinkos ministerijoje einantis atsakingas Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus pareigas, prisipažino, kad atvyko paruošęs vieną pranešimą, tačiau, pamatęs pažįstamus veidus, kalbą pasuko kiek kitaip ir paprašė ŽNP direkcijos suorganizuoti dar vieną, tik kitokį, parko sukakties paminėjimą vasarą, per Jonines, buvusiems ir esamiems parko darbuotojams, nes penktadienį Plateliuose praleistų kelių valandų neužteko nei kolegų rankoms paspausti, tuo labiau – senoms istorijoms ir prisiminimams atgaivinti.
V. Bezaras priminė, kad apie nacionalinių parkų steigimo idėją Lietuvoje imta kalbėti nuo 1989 metų. Iš tiesų pirmasis ŽNP darbuotojų branduolys susiformavo 1990 metais. Kas pamena, buvo sudėtingi laikai: griuvo tarybų valdžia, prasidėjo blokada, reikėjo išgyventi. Apie ŽNP direktoriaus konkursą V. Bezarui anais laikais pasakė Aldona Kuprelytė: dalyvauk, girdi, nes į šias pareigas buvę kolūkių pirmininkai lenda! Taip V. Bezaras – kuršėniškio ir joniškietės sūnus – atvyko į Platelius. Pirmomis ŽNP dienomis direktorius neturėjo nei patalpų, nei kėdės, ką jau kalbėti apie mašiną. Direkcijoje kartu su juo karjerą pradėjo dar penki darbuotojai. Iš karto sutarė, kad visus darbus dirbs kartu, sutardami.
V. Bezaras dėkojo vietos žmonėms, kad ne vien tik direkcijos darbuotojai kūrė parko įvaizdį, palaikė tvarką teritorijoje. Su šypsena prisiminė, kad netruko sužinoti, kas ir kur neleistinu laiku kokį tinklaitį ežere užmetė. Su šypsena papasakojo ir apie tai, kaip vienas miesto vaikas, pradėjęs dirbti ŽNP, pasipiktino dėl savavališko miško kirtimo ir atkakliai ieškojo pažeidėjo, norėdamas surašyti baudą, kol vyresnis vietinis kolega inspektorius, apžiūrėjęs vietovę, konstatavo, kad tuos medžius ant žemės nuleido… bebrai!
„Tokia buvo mūsų darbo pradžia. Radau savo 1990 metų užrašus. Buvo ir toks nacionalinių parkų planas: sujungti teritorijoje buvusius kolūkius ir gaminti vien ekologišką produkciją. Kiti anuomet parką įsivaizdavo kaip vien mokslo įstaigą, kurioje vyksta tyrimai, leidžiami leidiniai arba kaip aplinkosauginę įstaigą. Kalbėta, kad parkas turi būti kaip valsčius, pavaldus Ministrų tarybai“, – prisiminė V. Bezaras.
Pirmasis direktorius rodė senas nuotraukas, kuriose liko ŽNP teritorijos žaizdos ir bėdos, 1993 metais praūžusio uragano padariniai. Prisiminė kartu su žmonėmis atgaivintas senąsias šventes – Užgavėnes, Jonines, dėkojo už bendradarbiavimą Platelių seniūnijai, gausiai apylinkės menininkų bendruomenei, geru žodžiu minėjo gydytoją Danutę Bunkienę, kraštotyrininką Konstantiną Bružą, kitus jo atmintyje visam laikui pasilikusius žmones. Porino linksmas istorijas, kaip į Platelius atvyko pirmieji užsieniečiai danai, ir buvo gėda jiems parodyti lauko tualetus, arba kaip į miestelį atvykęs tikras prancūzas, grafų Šuazelių palikuonis, liko labai nustebintas, kad eilinis pirmasis prie parduotuvės sutiktas žmogus jam dvarą aprodė ir atsisveikindamas kažkodėl į ranką pabučiavo…
Nuo 1998 metų ŽNP direkcijoje valdžią į savo rankas tvirtai perėmė G. Norvaišas. Jis prisiminė, kad ŽNP švenčiant 5-erių metų sukaktį buvo pagaminęs stendą „Mūsų skauduliai“, kurie, bėgant laikui, buvo sėkmingai išgydyti.
G. Norvaišas priminė apie laikus, kai šiukšlės dideliais kiekiais buvo vežamos ne iš parko, o į parko teritoriją. Žvirblaičiuose buvo piliakalnis, kurį sovietmečiu naudojo kaip žvyro karjerą, o likusioje gilioje duobėje ėmė pilti buitines atliekas. Šis sąvartynas jau rekultivuotas. Kitas prie Žemaičių Kalvarijos esantis karjeras virto Gardų ozo pažintiniu taku. Likviduota prie Mažeikių kelio rūkusi smalinė. Papasakojo, kada rezervato teritorijoje po žeme buvo pakištas aukštos elektros įtampos kabelis, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos miesteliuose pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Pasidžiaugė, kad poilsiautojai tapo sąmoningesni ir vis rečiau stovyklavietėse pasitaiko vandalizmo atvejų. G. Norvaišas didžiavosi įrengtais pažintiniais gamtos takais, taip pat prie Siberijos pelkės pastatytu apžvalgos bokštu, kuris reprezentuoja Platelių kraštovaizdį.
ŽNP direktorius R. Lydis pasidalijo ateities planais: toliau vystyti saugomą teritoriją skatinant saugomų teritorijų valdytojų ir vietos verslo ryšius, puoselėti kultūrinį ir gamtinį paveldą, kartu siekti vietos bendruomenių gerovės.
ŽNP kolektyvą su gražia sukaktimi sveikino Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, pasigėrėjęs darbuotojų mokėjimu išskirtinę nacionalinę grožybę lankytojams parodyti ir apie jos esybę papasakoti. Prisipažino pats nuo Alsėdžių iki pat Platelių pakraščio pėsčiomis (su nakvyne palapinėje) keliavęs, sakė, nuo tol gražesnės vietos gyvenime nematęs.
R. Vaitkus linkėjo ŽNP gyvuoti dar daug ketvirčių amžiaus ir nuo Vyriausybės kanceliarijos perdavė Lietuvos valstybės 100 metų proga atkartotą M. K. Čiurlionio paveikslą „Vyčio preliudas“.
Aplinkos ministro pasirašytus padėkos raštus už ilgametį darbą V. Bezaras įteikė A. Kuprelytei, Aurelijai Razguvienei, Aušrai Brazdeikytei, Danguolei Mažeikienei, Laimutei Puidokienei, Edvardui Rumšui, Stanislovui Vyšniauskui, Giedriui Norvaišui.
Prie sveikinimų ir linkėjimų prisidėjo Plungės meras Audrius Klišonis, kuris dėkojo ŽNP direkcijai už kartu įgyvendintas idėjas ir partnerystę ieškant bendrų ateities veiklos taškų.
Parko 25-mečio proga obelėlę ir simbolinį aukštam skrydžiui pasiruošusį kilti paukštį Platelių gimnazijos ir Platelių meno mokyklos kolektyvų vardu dovanojo direktoriai Regina Rubinienė ir Virginijus Valančius.