Žemaičių muziejui „Alka“ perduotos lietuvių išeivijos Amerikoje išsaugotos lituanistinės vertybės
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, Amerikos Lietuvių Kultūros Archyvas (ALKA) Putname (JAV, Konektikuto valstija) padovanojo Žemaičių muziejui „Alka“ ir visai Lietuvai didelės lituanistinės vertės istorines knygas bei pradėjo kultūrinį bendradarbiavimą. Simboliniai sutapimai institucijų pavadinimuose ir kokia simbolinė dovana „Alkai“, prieš pat atveriant duris po renovacijos!
Šią savaitę, dalyvaujant LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, Generaliniam konsului Niujorke Giedriui Galkauskui, JAV Lietuvių bendruomenei, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei Evai Stonkevičienei bei Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Monikai Domarkienei, pasirašyti itin svarbūs dokumentai visai Lietuvos valstybei, Telšiams ir išeivijoje gyvenantiems lietuviams: Deklaracija dėl Amerikos Lietuvių Kultūros Archyve (ALKA) saugomų retų ir senų (spausdintų iki 1911 m.) knygų dovanojimo Lietuvos Muziejams tarp Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos išeivijoje ir Lietuvos Muziejų Asociacijos; Ketinimo protokolas dėl bendradarbiavimo tarp Amerikos Lietuvių Kultūros Archyvo (ALKA) ir Lietuvos Muziejų Asociacijos. Kultūrinių vertybių priėmimo – perdavimo aktas tarp Amerikos Lietuvių Kultūros Archyvo (ALKA) ir Žemaičių Muziejaus „Alka“, kurio dėka į Žemaitiją parvežame itin retus, originalius 1848 m. Motiejaus Valančiaus leidinius bei 1972 m. Telšių vyskupijos albumą.
Tai itin svarbus žingsnis, nes pirmieji leidiniai grįžta būtent į Telšių rajono savivaldybėje esančios kultūros įstaigos rankas. Ir tai tik kultūros paveldo grįžimo iš išeivijos archyvų į Lietuvos muziejus pradžia.
Putname yra įsikūrusiam Amerikos lietuvių kultūros archyvui (ALKA) pradžią davė į JAV pasitraukusio lietuvių kunigo Pranciškaus Mykolo Juro nuo 1922 m. pradėta kaupti su Lietuva ir lietuvių kultūra susijusi medžiaga. 1965 m. P. M. Juras šį rinkinį perdavė Putname nuo 1943 m. veikiančiam Nekaltai pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolynui, kurio teritorijoje buvo pastatytas specialiai ALKAI skirtas ir vertybių saugojimui pritaikytas pastatas (1981 m. prie jo pristatytas priestatas). 1972 m. ALKA buvo perduota Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) JAV žinion ir yra iki šiol yra LKMA ir jos valdybos (6 asmenys, pirmininkė Mirga Girniuvienė) valdoma bei prižiūrima.
ALKOJE saugomos reikšmingos lituanistinės vertybės: knygos, periodiniai ir kiti leidiniai, paveikslai, tautodailės ir taikomosios dailės kūriniai ir kiti muziejiniai artefaktai, taip pat archyvinė medžiaga, tarp jos ir iškilių lietuvių kilmės mokslininkų, kultūros šviesuolių archyvai, įvairių institucijų bei organizacijų išeivijoje diplomatinė dokumentacija ir kt. ALKĄ sudaro archyvas, muziejus ir biblioteka, pastarojoje apie saugoma apie 50 000 leidinių. Labai svarbi bibliotekos dalis – tai du fondai: „Retos knygos“ ir „Senos knygos (išleistos iki 1911 m.)“. Juose saugoma virš 300 vertingų istorinių XIX–XX a. pradžios knygų, kurios buvo išleistos Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje ir JAV.
Putnamas yra nutolęs nuo didžiųjų JAV miestų, yra vis rečiau lankomas tyrinėtojų ir mažiau prieinamas visuomenei. Nors jame saugoma archyvinė medžiaga ir muziejinės vertybės yra susistemintos bei sukataloguotos, jų sąrašai skelbiami internete, o informacija apie knygas palaipsniui įvedama į Lietuvos bibliotekų informacinę sistemą, vis dėlto apie šiuos lituanistikos klodus ir apie lietuvių išeivijos indėlį į lietuvybės puoselėjimą per mažai žinoma Lietuvoje.
LR Prezidentas G. Nausėda iškėlė idėją pasiūlyti LKMA valdybai dalį ALKOS vertingų istorinių leidinių, susijusių su Lietuvos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos istorija ir bei kultūros paveldu, padovanoti Lietuvos regionuose veikiantiems muziejams, tuo būdu reikšmingai praturtinti jų rinkinius, suaktyvinti parodinę ir edukacinę veiklą, aktualinti išeivijos indėlį į lietuviškosios kultūros puoselėjimą ir paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą bei kultūrinius mainus su išeivijos lietuviais JAV.
Prasminga idėja ALKOS valdybos ir Lietuvos muziejų, tarp jų bendravardės institucijos – Žemaičių istorijos muziejaus „Alka“, taip pat Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje ir kitų, buvo entuziastingai palaikyta ir imtasi jos įgyvendinimo.
Žemaičių muziejui „Alka“ nuolatiniam saugojimui, eksponavimui ir aktualinimui padovanotos vertingos istorinės knygos, betarpiškai susijusios su Žemaitijos ir Žemaičių vyskupystės istorija.
Simboliška ir prasminga tai, kad šią ypatingą dovaną lietuviškoji „Alka“ iš ALKOS Amerikoje gavo ypatingo įvykio išvakarėse: po ketverių metų kraustynių ir rekonstrukcijos šį savaitgalį lankytojams atveriamas pagrindinis muziejaus pastatas Telšiuose. Jo nuolatinėje ekspozicijoje lituanistinės dovanos iš Amerikos užims garbingą vietą. Džiugu dar tai, kad praturtės ir muziejaus padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose. Į jį sugrįš būtent čia anuometės Varnių seminarijos rektoriaus Motiejaus Valančiaus parašytas veikalas „Žemaičių vyskupystė“ (1848).
