Žemaitės viešojoje bibliotekoje paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 5 d. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengtas vakaras „Žodis, kaip žiedas, tesiskleidžia laisvai“, skirtas Valstybės šimtmečiui ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Įžanga į šį renginį tapo vidudienio skaitymai, vykę ne tik Žemaitės viešojoje bibliotekoje, bet ir Junkilų, Maironių, Vaiguvos, Šaltenių, Liolių, Užvenčio bibliotekose, kur susibūrę savanoriai skaitė ištraukas iš jiems patikusio kūrinio lietuvių kalba, dalinosi savo skaitymo patirtimis. Žemaitės viešojoje bibliotekoje vykę skaitymai nustebino dalyvių pasirinktų kūrinių įvairove: nuo ištraukų iš Homero „Iliados“, kurią vertė Jurgis Talmantas, iki kraštiečių Teresės Rimulaitytės ir Dalios Karpavičienės kūrinių.

Tą pačią dieną kartu su partneriais – Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriumi, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija, rajoniniu laikraščiu „Bičiulis“ – organizuoto vakaro „Žodis, kaip žiedas, tesiskleidžia laisvai“ metu nepriklausomos valstybės šimtmečio kontekste buvo apžvelgtas spaudos, kalbos ir knygos kelias, prisimintos su Kelmės kraštu susijusios ir 1918–1940 m. laikotarpiu krašto ir šalies spaudoje, kalbos ir literatūros baruose dirbusios asmenybės, atkreiptas dėmesys į laisvo žodžio, kaip galimybės reikšti mintis, įsitikinimus, kalbėti ir skaityti savo kalba svarbą.

Vakarą pradėjusi Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė sakė, kad laisvas žodis, galimybė reikšti mintis, įsitikinimus, kalbėti ir skaityti savo gimtąja kalba – kiekvienos laisvos valstybės puoselėjamos ir palaikomos vertybės, neatsiejamos nuo individualaus žmogaus pasirinkimo galimybių save realizuoti, kurti, pažinti, tobulėti. Svarbu nepamiršti ir nuolat aktualizuoti šių vertybių svarbą, priminti, kaip jų praradimas gali pakeisti gyvenimą, kiek daug žmogiškųjų pastangų pareikalavo siekis jas įtvirtinti.

Apie kalbos mokslą nepriklausomybės pradžioje savo pranešime kalbėjo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas Egidijus Ūksas. Pasak jo, atkūrus nepriklausomą Lietuvą 1918 m., pasiekti, kad lietuvių kalba taptų valstybine, tapo nemenku iššūkiu. Daugiatautėje Lietuvoje iki tol valstybinė kalba buvo rusų, mokslo – lenkų, lotynų, rusų, versle vyravo lenkų ir hebrajų kalbos, tuo tarpu lietuviškai įvairiomis tarmėmis daugiausia kalbėjo valstiečiai. Vis dėlto 1922 m. lietuvių kalba tapo valstybine, nors jos įsitvirtinimo kelias valstybiniame sektoriuje nebuvo paprastas. Ne tik kalbininkams, bet ir prie valstybės vairo tuomet stovėjusiems žmonėms, teko atlikti didžiulį darbą kuriant terminiją, norminant kalbą. E. Ūksas priminė, kad kurį laiką mūsų rajone dirbęs J. Talmantas buvo vienas iš tų, kuriems tuomet patikėta rengti lietuviškos rašybos reformą.

Laikraščio „Bičiulis“ žurnalistas Alvydas Geštautas kalbėjo apie spaudos reikalus, spaudos laisvę, šiandieninius iššūkius. Kaip ir dera žiniasklaidos atstovui, jis buvo kritiškas kai kuriems valdžios sprendimams, bandymams riboti spaudos laisvę.

Apie prigimtinę kalbą – tarmes – kalbėjo Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Emilija Kvietkuvienė. Mokytoja pasidžiaugė, kad jauniems žmonėms vis dar įdomūs savos kalbos tyrinėjimai ir, remdamasi minėtos gimnazijos moksleivės Linos Kiviliūtės darbu, pateikė Kražių šnektos vartojimo pavyzdžių, o renginio dalyviams surengė nuotaikingą tarmiškų žodžių viktoriną. Šios gimnazijos dešimtokė Živilė Nutautaitė papasakojo sakmę „Aitvaro dovana gražuolei“ apie Biržkalnio piliakalnį.

Vakarą savo atliekamomis dainomis paįvairino kelmiškiai Gabrielius Šurna, Mantas Rolovėcas ir Armandas Druktenis.

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, kalbėdamas susirinkusiems pasidžiaugė, kad šį kartą dėmesys buvo skirtas ir kalbai, ir knygai, ir spaudai. Rajono vadovas palinkėjo nebijoti kritikos, išsakyti savo nuomonę.

Vakaras, kurio metu buvo aptarti svarbiausi instrumentai, vedantys į pažinimą, o drauge ir į ateitį – laisvas žodis, galimybė reikšti mintis, įsitikinimus, kalbėti ir skaityti savo gimtąja kalba, panašu, kad sudomino keturių kartų atstovus, kurie ir pasibaigus renginiui dar ilgai diskutavo apie vienas svarbiausių tautos pamatinių vertybių.