Žemės ūkis Klaipėdos rajone: tendencijos ir perspektyvos

Su Klaipėdos rajono meru Vaclovu Dačkausku kalbamės apie Klaipėdos rajoną kaip žemės ūkio kraštą.

Pastaraisiais metais mūsų rajone daugiausia pabrėžiame atsiveriančius horizontus turizmui ir rekreacijai, didžiuojamės ir pramonės plėtra, o kiek tame spalvotame horizonte tenka spalvų žemės ūkiui?

Žemės ūkiui tenka tikrai ne vien juodos ir pilkos spalvos, nors mūsų žemės toli gražu ne juodžemis. Mūsų rajono Strateginio plėtros plano vizijos iki 2020 m. svarbiausias siekis − subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neužgožia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos, o vienas iš pagrindinių teiginių, apibūdinančių sąvoką „verslus“ − išvystyta pramoninė zona prie Klaipėdos, ekologinė žemdirbystė, aukštas gyventojų užimtumas tiek mieste, tiek kaime. Taigi esame ir išliekame iš esmės kaimiškas rajonas, kuriame žemės ūkiui tiesiogine ir perkeltine prasmėmis dar daug neartų dirvonų. Visgi akivaizdu, kad rajone žemės ūkio naudmenų daugėja ir mažėja apleistų, mūsų ūkininkai – išsilavinę, puikiai išmanantys naujoves, verslūs, sumanūs.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – kaip suderinama pramonės plėtra su rekreacija ir juolab su ekologine žemdirbyste, − tačiau tobulėjančios technologijos, jų tikslingas diegimas pramonėje, žemės ūkyje ir visoje aplinkoje padeda pasiekti aukštų rezultatų, todėl  tai, kas anksčiau būtų atrodę paradoksalu ir neįmanoma, tampa realybe. Žinoma, pokyčių turi vykti ne tik technologijų, bet ir žmonių sąmonės lygmenyje – tai jau po truputį vyksta, nes šiandien ekologijos sąvoka vartojama daug plačiau nei ekologiškai išaugintai žemės ūkio produkcijai apibūdinti, − vis garsiau kalbama apie žmonių tarpusavio bendravimo ekologiją, kuri padėtų priimti sprendimus, kad gyventume sveikiau, kultūringiau, jaukioje ir švarioje aplinkoje. Mūsų strateginio plėtros plano vizijos visos dalys susijusios su ekologija plačiąja prasme – siekiame, kad rajonas būtų  aktyvaus turizmo ir rekreacijos centras regione, jaukus – su sutvarkytais parkais, viešosiomis erdvėmis, švarus – čia grynas oras, švarus vanduo, ekologiška aplinka, savitas, unikalus… Visa tai neatsiejama ir nuo darnios žemės ūkio plėtros.

Jei pradėjome nuo ekologijos, tai kiek ir kokių yra ekologinių ūkių, kiek pateikta paraiškų ir kiek jie gavo tiesioginių  išmokų?

Ekologiniai ūkiai rajone – tai specializuoti pienininkystės, mėsinių galvijų, augalininkystės ir mišrūs ūkiai, taip pat plėtojama sodininkystė ir uogininkystė. Ekologinių ūkių rajone daugėja, didėja ir ekologiškos produkcijos poreikis.

Pernai pagal 41 ekologinių ūkių paraišką išmokėta 919 tūkst. 367 eurai tiesioginių išmokų. Deklaruotas 5101 hektaras.

Kokie svarbiausi duomenys liudija apie žemės ūkio plėtros pokyčius mūsų rajone? Kaip mūsų rajonas atrodo, lyginant su kitomis aplinkinėmis savivaldybėmis?

Bendro deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto nuosekliai daugėja, tačiau paraiškų skaičius mažėja, jei lygintume 2012−2016 metus. 2012 m. bendras deklaruotas plotas – 51093,07 ha (3035 paraiškos), o 2016 m. – 55677,12 ha ploto (2763 paraiškos). Šie skaičiai liudija niekuo neišskirtinę tendenciją – kaip ir visoje respublikoje, dirbamų plotų daugėja, ūkiai stambėja. Tai ypač akivaizdu, pasižiūrėjus į vienos iš derlingiausių šalyje – Pakruojo rajono savivaldybės duomenis: šiemet deklaruota 83723 ha dirbamo ploto, o pareiškėjų – tik 1754.

Klaipėdos regione nuo mūsų nedaug skiriasi Kretingos rajonas – 54040 ha dirbamo ploto deklaravo 2575 ūkininkai. Šilutės rajono savivaldybėje 2016 m. bendras deklaruotas plotas – 75020,04 ha, pareiškėjų – 4662.

Ar ženkliai daugėja deklaruotų javų plotų? Kokie javai auginami?

Nors ir nežymiai, daugėja žieminių kviečių (2015 m. – 3637 ha, 2016 m. – 3863 ha) ir žieminių rugių (2015 m. – 973 ha, 2016 m. – 989 ha) plotų, o mažėja žieminių kvietrugių (2015 m. – 1965 ha, 2016 m. – 1162 ha) ir žieminių miežių (2015 m. – 17,59 ha, 2016 m. – 1,79 ha) plotų.

Daugėja ir vasarinių augalų plotų – avižų, vasarinių kviečių, ypač ženkliai – grikių (2015 m. – 537 ha, 2016 m. – 1199 ha), šiek tiek mažiau deklaruota vasarinių miežių, kukurūzų, visai nebeauginama vasarinių rugių.

Ankštiniai augalai gerina dirvožemio struktūrą, todėl juos auginti skatinama labiau, padidėjo išmokos už šias kultūras, todėl ir jų plotų ženkliai daugiau – žirnių (2015 m. – 2065 ha, 2016 m. – 3946 ha), pupų (2015 m. – 332 ha, 2016 m. – 868 ha), lubinų (2015 m. – tik 1,66 ha, 2016 m. – 37,16 ha), žymiai sumažėjo tik vikių plotų.

Kiek ir kokių techninių augalų pas mus auginama?

Iš techninių augalų auginama žieminių (2015 m. – 254 ha, 2016 m. – 319 ha) ir vasarinių (2015 m. – 651 ha, 2016 m. – 590 ha) rapsų, pluoštinių kanapių (2015 m. – 47,78 ha, 2016 m. – 54,48 ha). Visai neauginama linų ir cukrinių runkelių.

Kokių ir kiek gyvulių augina mūsų rajono ūkininkai?

Iš viso galvijų rajone ūkininkai laiko per 14 tūkstančių, tačiau tik 4618 pieninių karvių (788 laikytojai).  Iš visų Klaipėdos regiono savivaldybių paraiškų gauti tiesiogines išmokas už pienines karves pateikta mažiausiai – tik 382 paraiškos, nes tiek atitiko ES keliamus reikalavimus. Kretingos rajone – 449 paraiškos, Skuodo rajone – 1018 paraiškų, o Šilutės rajone – 1348 paraiškos.

Pagal susietąją paramą už mėsinius galvijus ir avis, pieninių veislių bulius ir ožkas lenkiame Kretingos rajoną (mūsų – 713 paraiškų, Kretingos – 495), tačiau Šilutės rajone šių galvijų taip pat auginama daugiau – 1468 paraiškos, taip pat ir Skuodo rajone – 826 paraiškos.

Europos Sąjunga skatina būtent mėsinių galvijų auginimą, − už šiuos galvijus ūkininkai gauna daugiau išmokų, juos eksportuoja. Žinoma, gaila, kad mūsų rajono, kaip ir visos Lietuvos, vartotojams nėra lengva gauti kokybiškos vietinių mėsinių galvijų mėsos už prieinamą kainą. Ši problema turi būti sprendžiama šalies ir Europos Sąjungos lygiu.

Kiek iš viso ūkininkai gavo tiesioginių išmokų už žemės ūkio veiklas 2015 m.?

Klaipėdos rajono ūkininkams išmokėta daugiau kaip 7 mln. 200 tūkst. eurų tiesioginių išmokų, tai beveik pusantro milijono eurų daugiau nei 2014 m.

Kaip ūkininkams, ypač jauniems ir smulkiesiems, sekasi atrasti naujų ir alternatyvių verslų?

Nors smulkiesiems ūkininkams sunkiau, bet atsiranda naujų galimybių netradicinių ir žemės ūkiui alternatyvių verslų projektams. Mūsų rajone yra nemažai naujų žemės ūkio veiklų, kurioms neseniai pradėta teikti Europos Sąjungos parama: auginamos šilauogės, šaltalankiai, dekoratyviniai augalai, įrengti modernūs braškių auginimo ūkiai. Jauni ūkininkai imasi auginti vis daugiau avių, triušių, pastaraisiais metais ypač išaugo bitininkystė.

Nuolat ieškoma naujų augalų ir gyvulių veislių, taip pat ir naujų technologijų, kurios padėtų efektyviau, bet kartu ir sveikiau juos auginti bei gaminti kuo įvairesnę produkciją.

Žemės ūkyje labai svarbūs melioracijos įrenginiai. Kaip jei tvarkomi mūsų rajone?

Bendrai melioracijos darbams 2016 metams rajonui Žemės ūkio ministerija yra skyrusi 356 tūkst. Eur. Visus su melioracijos darbais susijusius projektus organizuoja ir prižiūri Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius.

Vykdomi avarinių valstybei nuosavybės teise priklausančių drenažo rinktuvų ir griovių remonto darbai.

Šiuo metu baigiamos Eketės užtvankos rekonstrukcijos darbų rangovo parinkimo viešųjų pirkimų procedūros ir planuojama, kad atrinktas rangovas dar šiais metais atliks užtvankos išleidimo darbus.

Vėžaičių seniūnijoje šiemet taip pat sutvarkyta užtvanka.

Priekulės seniūnijoje pagal parengtą projektą sutvarkyti Drevernos polderyje esantys grioviai tvarkymo (bendras ilgis 4,5 km), pagal kitą projektą numatoma išvalyti dar per  4 km griovių.

Atliekam septynių žiemos polderių siurblinių sausinimo priežiūros darbai, kertami  krūmai ir šienaujama daugiau kaip 60 kilometrų griovių Dauparų−Kvietinių, Kretingalės ir Endriejavo seniūnijose.

Ko norėtumėt palinkėti žemdirbiams ir visiems ūkininkams įsibėgėjus javapjūtei ir artėjant kitiems didiesiems derliaus nuėmimo darbams? 

Noriu padėkoti už mūsų rajono įvaizdžio gerinimą ir palinkėti gero oro bei puikaus derliaus!

Kalbėjosi Daiva Beliokaitė