„Židinio“ bibliotekoje apsilankė Velykė
Lietingą balandžio 13-osios popietę, vėjo lydima, į „Židinio“ biblioteką atvyko vaikų poetė Zita Gaižauskaitė, geriau mažųjų žinoma kaip Miško močia ar Velykė.
Tądien ji taip pat pirmiausia pasirodė persirengusi jau minėtu personažu – Velyke. Viešnia, užsidėjusi milžiniškus akinius ir skrybėlę, apkaišytą gėlėmis, į susirinkusius kreipėsi eilėmis. Su pirmaisiais posmais atgijo eiliuota pasakaitė, į kurios veiksmą tuoj pat buvo įtraukti ir vaikai. Šios inscenizacijos metu bibliotekoje atgijo miško gyvūnai ir paukščiai: meška, kiškis, genys, briedis, šarka, ežiukas, zuikis, lapė, gandras, varlė… Paskirsčiusi vaidmenis, uždėjusi vaikams personažų kaukes, poetė vedė miško takais pavasario stebuklo – gyvo margučio ir mažo paukščiuko link. Mažiesiems aktoriams puikiai sekėsi įsijausti į vaidmenis.
Kai energingoji Velykė, surinkusi į savo kraitę vaikų „tinginiukus“, „pravardžiukus“ ir melus, iškeliavo, atėjo poetė Z. Gaižauskaitė. Ji prisipažino, jog labai myli vaikus ir šiandien į biblioteką atvyko kaip į didelę šventę. Su mažaisiais kalbėjo apie meilę knygai, ragino skaityti, mokė saugoti knygeles. „Ar knygelės moka kalbėti, šypsotis, verkti? Jos šypsosi kai skaitome, verkia, kai plėšome, tereikia tik įsiklausyti“ – pasakojo Z. Gaižauskaitė.
Viešnia nepaprastai šiltai bendravo su vaikais, teatrališkai deklamavo savo kūrybos posmus. Susirinkusieji buvo nustebinti išradingo ir originalaus poetės kūrybos pristatymo. Deklamuoti skambūs eilėraščių rimai skatino spėti, kokį eilėraščio žodį eilutėje nutyli poetė. Klausydami skambių, ritmingų tekstų, žadinančių vaizduotę, vaikai atsidūrė žvėrelių nuotykių pasaulyje, kur sutiko daugybę gyvūnų, augalų, kitų, mus supančių, aplinkos objektų.
Renginio pabaigoje poetė atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Darželinukai ir pirmokai, dėkodami už susitikimą, padeklamavo viešniai jos eilėraštį, padovanojo piešinių. Visi sutarė, kad vaikų poetė Zita Gaižauskaitė linksma, nuoširdi ir šilta moteris.
