Žiemgalos krašto sakmės sujungė tautas
Tarptautinis projektas „Įmintais žiemgalių pėdsakais“, jau įsibėgėjo. Balandžio mėnesį grupė Pakruojo rajono kultūros ir švietimo darbuotojų vyko į tarptautinį seminarą ir viešnagę Latvijoje.
Gegužės 20 d., pakviestos projekto koordinatorės Laimos Karpavičiūtės, į Žeimelį iš kaimyninės šalies atvyko viešnios. Jas supažindinome su mūsų seniūnijos bibliotekomis, kartu pakeliavome įmintais žiemgalių takais, klausėmės moksleivių skaitomų sakmių, dalyvavome dailės plenere.
Ar kas galėjo pagalvoti, kad Žiemgalos krašto tyrinėtojo Juozo Šliavo XX a. 6–8 dešimtmetyje kartu su moksleiviais užrašytos sakmės XXI a. pradžioje išaugs į tarptautinį projektą, kuris sujungs daugybę Žiemgalos ir Zemgalės regiono meno, kultūros, mokslo žmonių, įtrauks moksleivius ir jaunimą.
Projekte dalyvaujanti žeimelietė, VDU etnologijos 1 kurso doktorantė Auksė Noreikaitė tą dieną buvo mūsų jungtinės grupės latvių kalbos vertėja.
Po mielų susitikimo akimirkų ir priešpiečių daugiafunkciame centre, aplankėme tame pačiame pastate įsikūrusį Pakruojo J. Paukštelio viešosios bibliotekos padalinį. Vyr. bibliotekininkė Virginija Balčiūnienė papasakojo apie vykdomus projektus, pristatė parengtas parodas.
Kitas apžvalgos objektas – Žiemgalos muziejus. Jo vadovė Daiva Skrupskelytė papasakojo apie Juozą Šliavą, Žiemgalos kraštą, parodų galerijoje apžvelgėme ruošiamą Bauskės savivaldybės mero Raičio Abelnieko fotografijų parodą.
Žeimelio gimnazijoje viešnias pasitiko mokyklos direktorė Vilma Kaminskienė ir bibliotekininkė Virgutė Gribienė. Po bibliotekos pristatymo, pasigėrėjome moksleivio Mariaus Balčiūno dailės egzamino darbu, nuotraukų paroda, paveikslais iš netradicinių medžiagų, moksleivių pieštomis perskaitytų knygų iliustracijomis.
Žemės ūkio mokykloje apžiūrėjome moksleivių fotografijų parodą, bibliotekoje eksponuojamus gimnazijos moksleivių kraštotyros darbus. Supažindinau su savo veikla, mokykloje ruošiamomis profesijomis, pristačiau moksleivių ir būrelio vadovės Ingos Račkauskienės parengtą parodą „Beržo vytelės + darbščios rankelės“.
Rūpėjo pažiūrėti, kaip gyvuoja mūsų kaimų bibliotekos. Pakruojo viešosios bibliotekos Bardiškių kaimo padalinio bibliotekininkė Gitana Norgailienė ne tik aprodė savo valdas, pavaišino kava ir saldumynais, bet pakvietė prie kaimo pasididžiavimo – Vytauto Didžiojo paminklo ir leido užeitį į praeitimi alsuojančią Poželų sodybą.
Toliau įminti žiemgalių pėdsakai mus nuvedė į Laimos Skopienės ūkį Petronių kaime. Atokioje etnografinėje sodyboje – kryžiai, tvenkinys, gausybė gyvulėlių, paukščių ir nuostabiai šilta, miela, meniškos sielos šeimininkė. Buvome sužavėtos ir maloniai nustebintos.
Viešnioms parodėme dar vieną žemišką rojaus kampelį – Gedimino Ališausko sodybą Striukų kaime. Čia puikiai dera praeitis ir dabartis, šventieji ir nelabieji, medis ir akmuo, mandalos, zodiakai, įspūdingi tvenkiniai, gėlynai – viskas sukurta žmogaus rankų ir skirta žmonėms.
Grįždamos dar spėjome aplankyti Pakruojo viešosios bibliotekos Grikpėdžių padalinį. Uždarius mokyklą ši biblioteka liko vienintelis šviesulys. Kaimo žmonės darbštūs ir kūrybingi, o bibliotekininkė Stanislava Martinaitienė rengia jų darbų parodas, rūpinasi kaimo vaikų užimtumu.
Daug dar ko nespėjome apžiūrėti, nes turėjome skubėti į dailės plenero atidarymą. Šalia daugiafunkcio centro esančiame parkelyje jau mūsų laukė jaunieji dailininkai. Sakmes skaitė legendų herojės, plenero atidaryme kalbėjo Laima Karpavičiūtė, šiauliečiai dailininkai Izolda Žagrakalienė ir Voldemaras Barakauskas. Ramybe ir mistika dvelkiančiame sodelyje ant molbertų atgijo iš sakmių išnirę vaiduokliai, narės, velniai, aitvarai ir kiti personažai. Mitologinių piešinių parodos keliaus po Žiemgalos ir Zemgalės kraštą. Pagal pasirinktą sakmę planuojama statyti spektaklį.
Prie gardžios vakarienės stalo, kurį paruošė daugiafunkcio centro darželio „Ąžuoliukas“ darbuotojos, aptarėme tolesnį bendradarbiavimą. Po turiningai ir įdomiai praleistos dienos viešnagės Latvijoje metu užsimezgęs draugiškas ryšys dar labiau sustiprėjo.
Keista pagalvojus, kad tokie paprasti dalykai, kaip mūsų senolių papasakotos sakmės, gali suartinti ne tik žmones, bet ir tautas.
