Žiemgalos muziejuje – „Rožės pražydėjimo tamsoj“ vakaras

Gegužės 21 d. visoje Lietuvoje vyko Muziejų naktis. Šių metų renginio tema buvo „Rožės pražydėjimas tamsoj“ – pagal rašytojo Romualdo Granausko pjesės pavadinimą.
Ta proga pirmą kartą Žiemgalos muziejuje buvo surengtas paslapčių ir stebuklų vakaras Žeimelio gimnazijos moksleiviams.
Muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė supažindino su renginio programa. Aš atsinešiau legendomis apipintą dykumų gėlę (Jericho rožę), papasakojau apie jos kilmę, ištvermę, stebuklingą gyvybingumą. Vaikai klausėsi pasakojimo, apžiūrinėjos miegančią rožę, galvojo norus, merkė į vandenį ir laukė pražydėjimo.
Kad laukimas neprailgtų, muziejaus vadovė vaikams išdalino priemones ir paprašė nupiešti savo svajonių gėlę. Kai piešiniai buvo baigti, atėjo metas ekskursijai. Muziejuje moksleiviai dažni svečiai, tačiau yra ir dar nematytų, paslaptingų vietų. Pakilome į antrą aukštą: vieniems buvo linksma, kitiems įdomu, o kai kam ir šiek tiek baugu.
Gerai apžiūrėję abu aukštus, vaikai žaidė slėpynių. Nesurastų „slapukų“ laukė vertingi prizai. Jie atiteko Laura Kupčiūnaitei ir Olivijai Usonytei.
Po apdovanojimų patraukėme prie Vienybės ąžuolo. Kol vieni degė žibintus, kiti džiaugėsi pučiamais muilo burbulais. Paleidę vaikų svajones į dangų, grįžome į muziejų, o ten visų laukė pražydėjusi rožė.
Vaikams reikia svajonių. Nesvarbu, jos kyla, skrenda ar pražysta, bet vaikų širdelėse išlieka tos vietos, kur svajonės gimsta.