Žinomam disidentui, Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukako 95 metai
Vasario 9 dieną žinomam visuomenės veikėjui, disidentui, Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukako 95 metai. Gimtadienio dieną garbų kraštietį, šiuo metu slaugomą Vilniaus tremtinių namuose, aplankė ir pasveikino Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, kraštiečiai Rimantas Klimas ir Eugenijus Ostašenkovas, taip pat jį sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, visuomenininkai, šeimos nariai.
Seniūnas Antanui Terleckui palinkėjo šviesių dienų, sveikatos, papasakojo apie Linkmenis, perdavė savivaldybės mero Justo Rasiko sveikinimą ir dovanėlę. ,,Buvote ir esate Lietuvos sąžinės balsas, ryškus jos išsilaisvinimo istorijos veidas, stiprios meilės ir nepalaužiamo būdo bei drąsos pavyzdys…“,– rašoma sveikinime. Seniūnas sakė, kad linkmeniškiai Antaną prisimena, gerbia, geru žodžiu mini. Jaudinančią sveikinimo kalbą sukaktuvininkui skyrė, kanklėmis pagrojo bei patriotinių dainų padainavo žinomas visuomenės ir kultūros veikėjas R. Klimas. Garbaus amžiaus sulaukęs kovotojas už Lietuvos laisvę A. Terleckas džiaugėsi jį aplankiusiais, sakė viską puikiai atsimena ir, nors dabar jaučiasi silpnokai, dar labai norėtų sustiprėti ir vasarą aplankyti savo gimtąjį kraštą.
A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. Antanas buvo vyriausias vaikas šeimoje, 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, buvo paleistas. 1946 m. jis įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. 1949 m. pradėjo finansų studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultete. Mokslai puikiai sekėsi. 1954 m. A. Terleckas parašė ir apsigynė diplominį darbą, vėliau įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą. Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją.
Antanas Terleckas sukūrė šeimą, vedė buvusią partizanų rėmėją Eleną Keraitytę. Vyras turėjo gerą tarnybą banke, dirbo Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju, tačiau atsisakė galimo labai patogaus ir sotaus gyvenimo, tapo persekiojamu politiniu kaliniu. Daug paaukojo, nes visada tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Savo dvasia laisvas žmogus turėjo neįsivaizduojamos drąsos. Jo pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis, leidžiamos brošiūros.
Net ir po ketverių metų, praleistų Sibiro Taišeto konclageryje, jo veikla nesiliovė. 1976–1977 metais buvo vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1979 metų rugpjūčio 23 dieną A. Terleckas su bendraminčiais parašė ir išplatino vadinamąjį 45 pabaltijiečių memorandumą, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. 1979 metų spalio 30 dieną buvo suimtas ir nuteistas 8 metams. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido Magadano tremtyje. Grįžęs 1987 m. rugpjūčio 23 dieną kartu su bendraminčiais organizavo mitingą Molotovo-Ribentropo sąmokslui paminėti…
Antanas Terleckas yra minėjęs, kad labiausiai jis nepripažįsta žmonių bailumo ir prisitaikymo, negalėjimo pareikšti savo nuomonės. Ir išties, tokių drąsių ir teisingumo siekiančių asmenybių vis mažiau besutiksi…
Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.
