Žmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos vėžį
Keičiantis žmonių seksualiniams įpročiams manoma, jog šios lokalizacijos vėžį, be svarbiausių burnos vėžio rizikos veiksnių tabako ir alkoholio, gali išprovokuoti ir ŽPV infekcija. „Savo praktikoje vis dažniau gydome jaunesnio nei įprasta amžiaus pacientus, kurie nėra rūkaliai ar alkoholio mėgėjai“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Jolita Gibavičienė.
Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių vėžys, kuris gali atsirasti ir vystytis bet kurioje burnos bei burnaryklės vietoje.
Lietuvoje kasmet maždaug trims su puse šimto žmonių nustatomas burnos ertmės ir ryklės vėžys. Žymiai dažniau šis piktybinis navikas išsivysto vyrams – jiems diagnozuojama apie 80 proc. naujų burnos vėžio atvejų, taip pat liga gerokai dažniau nustatoma 50–70 metų amžiaus žmonėms. „Deja, daugiausia tenka diagnozuoti vėlyvųjų stadijų burnos vėžio, – teigia gyd. J. Gibavičienė. – Mūsų skyriuje pusei 2016 m. gydytų burnos vėžiu sergančių pacientų buvo nustatytas išplitęs IV stadijos vėžys.“
Pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja ir jaunesnių žmonių, kurie suserga šia liga. „Ne visada galima išvengti burnos vėžio, tačiau būtina žinoti, kas padidina mūsų riziką susirgti juo, į ką reikėtų pačiam žmogui atkreipti dėmesį ir kada kreiptis į gydytoją“, – aiškina gydytoja J. Gibavičienė.
„Pirmiausia reikėtų atsikratyti minėtų žalingų, burnos vėžio atsiradimą provokuojančių įpročių ir elgesio. Na, o burną nesudėtinga apsižiūrėti pačiam, nesunku pastebėti arba pajusti atsiradusius pokyčius joje. Jeigu kur nors burnoje atsirado pokyčių, tokių kaip gleivinės paraudimas, pabalimas, ilgai negyjantis išopėjimas ar audinių sustandėjimas ir per 1–2 savaites pakitimai nepranyksta, būtina pasirodyti gydytojui – pataria gyd. J. Gibavičienė. – Visi žinome, kad anksti nustatytas vėžys lengviau gydomas.“
ŽPV infekcija nustatoma beveik pusei susirgusiųjų
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra vienas iš veiksnių, lemiančių burnos vėžio riziką. „Gerklų epitelio pereinamoji zona, kurioje išorinis epitelis pereina į vidinį, labai tinkama virusams tarpti, tad gerklų vėžio atveju ŽP virusas nustatomas gana dažnai, – sako Nacionalinio vėžio instituto Biobanko jaunesnioji mokslo darbuotoja genetikė Aušra Stumbrytė. – Literatūros duomenimis, infekuotumas šiuo virusu labai varijuoja (nuo 3 iki 85%) priklausomai nuo populiacijos. Nacionalinio vėžio instituto Biobanke atliekamų tyrimų duomenimis, ši infekcija aptikta 42,86% gerklų vėžiu sergančių tiriamųjų.“
ŽPV gali būti perduodamas per odos ar gleivinių kontaktą. Vienas dažniausių ŽPV perdavimo kelių yra lytiniai santykiai. ŽPV infekcija burnoje dažniausiai susijusi su tam tikro pobūdžio seksualiniu elgesiu, oralinio sekso praktikavimu. Praktikuojant tokį seksualinį elgesį burnos vėžio rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Vis dažniau pastebima, kad burnos ir burnaryklės vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus pacientams, saikingai vartojantiems alkoholį ir nerūkantiems, kuriems identifikuota ŽPV infekcija.
„Paradoksalu, bet yra duomenų, kad gerklų vėžio atveju ŽPV infekciją turintys pacientai pasižymi geresniu išgyvenamumu ar net imlumu terapijai, – sako genetikė A. Stumbrytė. – Neženkliai geresnius išgyvenamumo rodiklius (apie 5%) rodo ir mūsų atliekami išgyvenamumo tyrimai. Ši tendencija pastebima ir kitų autorių darbuose. Moksliniai tyrimai patvirtina ir šių virusų sąsajas su kancerogenezės procesuose dalyvaujančiais genais. Sąsajos tarp šių genų pokyčių ir ŽPV infekcijos rodo galimą ryšį su ligos prognoze, progresavimu ar gydymo taktikos pasirinkimu.“
Epidemiologo komentaras
Burnos ertmės vėžys yra vienuoliktas pagal dažnumą pasaulyje – 300 000 naujų atvejų ir 145 000 mirčių 2012 m. Du trečdaliai visų burnos ertmės piktybinių susirgimų diagnozuojama žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, pusė iš jų Pietų Azijoje. Vien Indijoje diagnozuojama penktadalis burnos ertmės navikų. Vyrų sergamumas yra du kartus didesnis nei moterų.
„Lietuvoje šis navikas nėra labai dažnas, jis sudaro 1,6 proc. visų naujų piktybinių navikų ir 1,9 proc. mirčių nuo vėžio. Vyrams kasmet diagnozuojama apie 160, o moterims apie 60 naujų burnos ertmės vėžio atvejų“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė.
Pasak epidemiologės, pagrindiniai šių navikų išsivystymo veiksniai yra visų formų tabako gaminių vartojimas ir intensyvus alkoholio vartojimas. Kartu su netinkama mityba šie veiksniai atsakingi už 90 proc. burnos ertmės navikų. Tabako ir alkoholio atsisakymas bei vaisių ir daržovių gausesnis vartojimas sudarytų sąlygas išvengti didžiosios dalies šių piktybinių susirgimų.
Dideli sergamumo rodikliai būdingi Indijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Tailando, Kinijos gyventojams, kur yra paplitęs betelio bei areka riešutų mišinio su tabaku ar be jo kramtymas. Dideli sergamumo rodikliai būdingi ir tiems kraštams, kur paplitęs rūkymas ir alkoholio vartojimas (Rytų Europa, Prancūzija, Brazilija, Urugvajus). Pietų ir Pietryčių Azijoje dažniausia diagnozuojami skruostų gleivinės navikai, o kitų pasaulio kraštų gyventojams – liežuvio navikai. Regioniniai skirtumai yra susiję su rizikos veiksnių paplitimu – alkoholio vartojimu ir rūkymu Vakarų šalyse ir betelio bei tabako kramtymu Azijos valstybėse.
Didžiausi sergamumo rodikliai Europoje būdingi Vengrijos, Portugalijos, Slovakijos, Baltarusijos, Ukrainos vyrams (rodiklis didesnis nei 10 atv. /100 000 gyv.). Tarp Šiaurės Europos šalių didžiausias vyrų sergamumas burnos ertmės vėžiu yra Lietuvoje (7,5 atv./100 000 gyv.). Sergamumas burnos ertmės vėžiu nuosekliai mažėja daugumoje Europos šalių. Tai susiję su mažėjančiu rūkymo paplitimu ir alkoholio vartojimo mažėjimu.
„Nors pagrindinėmis burnos vėžio priežastimis išlieka tabakas ir besaikis alkoholio vartojimas, vis svarbesnis vaidmuo tenka infekuotumui kai kurių tipų ŽPV. Subalansuota mityba, tinkama burnos ir seksualinė higiena yra svarbūs šios ligos profilaktikai“ , – sako dr. G. Smailytė.
Daugelio mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad rūkymas burnos ertmės vėžio riziką padidina nuo 2 iki 10 kartų. Rizika didėja nuosekliai didėjant rūkymo trukmei ir dažnumui; metusiųjų rūkyti rizika yra mažesnė palyginti su rūkančiųjų, taip pat rizika mažėja ilgėjant laikui praėjusiam nuo metimo rūkyti.
„Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas burnos ertmės riziką padidina nuo 2 iki 6 kartų. Burnos ertmės vėžio riziką ženkliai padidina alkoholio vartojimas kartu su rūkymu., – pasakoja dr. G. Smailytė. – Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad dažnas vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su burnos ertmės rizikos sumažėjimu 40–50 proc.“
Nustatyta, kad ŽPV infekcija yra nepriklausomas liežuvio šaknies, tonzilių ir kitų burnaryklės dalių vėžio rizikos veiksnys. ŽPV gali moduliuoti kancerogenezės procesą tabako ir alkoholio indukuoto vėžio atveju bei veikti kaip pirminis kancerogenas, indukuojantis kancerogenezės procesą tarp nerūkančiųjų.
Kovo 1 d. žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atradėjas Nobelio premijos laureatas prof. Haraldas zur Hausenas lankysis Vilniaus universitete Gyvybės mokslų centre organizuojamoje kasmetinėje the COINS konferencijoje ir papasakos šių virusų atradimo istoriją.
