Žmogaus teisių komitetas nepritarė partnerystės nustatymo išbraukimui iš Civilinio kodekso
Kovo 23 dieną Žmogaus teisių komitetas posėdyje apsvarstė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo ir Civilinio kodekso pakeitimo įstatymų projektus Nr. XIIP-3560 ir Nr. XIIP-3561.
Projektai parengti atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra priimtas Partnerystės įstatymas, kuris yra numatytas Civiliniame kodekse.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje yra rašoma, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnyje yra siūloma Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. 2016 metais partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas vis dar nėra priimtas, tačiau, pasak įstatymų projektų rengėjų, Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos galioja ir yra taikomos praktikoje. Rengėjų nuomone, yra susiformavusi teismų praktika nagrinėjanti Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus reglamentuojamus turtinius santykius tarp vyro ir moters. Iki šios dienos visos iš šių turtinių santykių kylančios problemos yra sėkmingai sprendžiamos teisme. Taigi, nėra būtinybės priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą.
Komitetas nepritarė rengėjų nuomonei. Komiteto narei Rimantei Šalaševičiūtei kilo klausimas, ar yra atlikta detali analizė, paliudijanti, kad ne santuokoje gimę vaikai yra visapusiškai lygiai apsaugoti, kaip gimę santuokoje. Taip pat komiteto nariai pabrėžė, kad teismų praktika, formuojama iš neišvengiamumo nėra teigiamas reiškinys.
Komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, todėl valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (pavyzdžiui, santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.). Todėl siūlomos pataisos gali neatitikti minėtų Konstitucinio Teismo nutarime nustatytų pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų. Be to, įstatymo projekto Nr. XIIP-3561 nuostatos teisiškai neapibrėžtos tuo požiūriu, kad nesiūlo nustatyti bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pabaigos pagrindų.
