Žmogus, Lietuva, vertybės

Mano nuostatos rinkimuose į Europos Parlamentą: kultūra, tradicijų ir papročių puoselėjimas, tapatumo per įvairias programas sauga.

Suprantu, kad  Briuselyje laikytis tokios pat nuostatos, kaip LR Seime, nebus lengva, nes dabartiniame Europos Parlamente vis dažniau pasigirsta minčių dėl federalizacijos, teiginių, kad Europa  turi būti viena bendra valstybė tik su keliomis  kalbomis, sumaišytomis tradicijomis, sumaišytais papročiais, milijoninių miestų formavimu, taip siekiant žingsnis po žingsnį naikinti regionus.

Yra pagrindo kalbėti ir vėl ginti savo LR Konstituciją, pamatines jos vertybes, kol ne vėlu. Per pastaruosius metus dideli Lietuvos liberalios valdžios užmojai naikinti valstybingumą  nesibaigia (nes modernu), ir toliau yra  tariamasi su Briuselio kai kurių liberalių požiūrių partijomis.

Liberali valdžia vėl suskirstė mūsų šalį į dvi Lietuvas: buvo grėsmė, kad regionai liks be didelių finansavimo lėšų; svetimos raidės atsirado lietuviškuose pasuose, ir dar ne pabaiga, žadama „prastumti“ diakritinius ženklus į lietuviškus dokumentus; vyksta asmenybių niekinimas: poetų, režisierių; švietimo įstaigose aptinkama narkotinių medžiagų pėdsakų; be teisės į tėvų nuomonę stumiama vienos lyties mokymai mokyklose; panaikinti referendumai žmonėms išreikšti savo nuomonę priimant valstybei jautrius sprendimus (įstatymus). Akivaizdu, kad ši liberali politika tinka kai kuriems Briuselyje, tačiau tik ne mums, ne Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), ne Lietuvos regionų žmonėms. Mes norime turėti savo istoriją, vėliavą, kalbą, etnines žemes, tradicijas, šeimų gerovę.

Negaliu teigti, kad visos partijos vykdo šiuos antikonstitucinius veiksmus Lietuvoje, tačiau akivaizdu, kad liberalios jėgos Europos Parlamente vis ryžtingiau imasi drąsių veiksmų ardyti mūsų šalies pamatus vardan vienos Europos valstybės – federalizacijos.

Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Tai viena iš partijų, kurios ideologija turi gilias šaknis saugoti, rūpintis valstybe, puoselėti jos kultūrą, kalbą, tradicijas. Tai šaknys, atėjusios iš Lietuvos prezidento daktaro Kazio Griniaus pozicijos, kuris buvo vienas iš Valstiečių partijos įkūrėjų. Šių pamatinių vertybių mes negalime leisti per vieną dieną sunaikinti taip, kaip buvo sunaikinta inkų kultūra. Jei nėra kultūros, kalbos, o tai žinome iš istorijos – nėra ir tautos.

Europos Parlamente vienysiuosi ir dirbsiu su tų  Europos Sąjungos valstybių atstovais, kurie saugo ir gerbia savo šalies identitetą. Džiugu, kad tokių yra ne viena – Danija, Švedija, Latvija, Prancūzija, Čekija ir kt. Mes turime kalbėti ne apie Europos kultūros identiškumą, o apie kiekvienos valstybės kultūros identiškumą ir užtikrinti bei gerbti valstybių konstitucijas vengiant idėjos viską federalizuoti, o viso to rezultatas – visa, ką buvome išsikovoję, sugriauti –  laisvę, kalbą, istoriją.