Žolės padegėjai stebimi dronais, pažeidėjams skiriamos baudos
Kasmet šalyje kyla keli tūkstančiai žolės gaisrų. Siekdami mažinti jų skaičių, informuoti visuomenę apie tokių gaisrų pavojų, sugriežtinti miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kovo – balandžio mėnesiais šalyje rengia prevencinę akciją „Nedegink žolės!“.
„Dažniausiai žolės gaisrai kyla dėl neatsargaus žmogaus elgesio ir dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nežinojimo ar nepaisymo, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas. – Todėl rengiame reidus, kurių metu, pasitelkę bepiločius orlaivius – dronus, atliekame atvirųjų teritorijų žvalgybą, o nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikome įstatymų numatytas administracinio poveikio priemones. Šį mėnesį jau nubausti keli žolę deginę piliečiai.“
Pasak E. Tamašausko, šiuo metu baiminamasi žolės gaisrų suaktyvėjimo, kadangi didelė dalis žmonių dirba iš namų ir, turėdami daugiau laiko, degina sugrėbtas žoles ir šakas: „Reikėtų nepamiršti, jog laužus kūrenti galima ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų, nes neprižiūrimi laužai gali pasiglemžti ne tik gyventojų namus ir turtą, bet ir gyvybę. Kovodami su žolės degintojais, pasitelkiame ir aplinkos apsaugos pareigūnus bei miškininkus, nes nuo degančios žolės gaisrai persimeta į miškus ir durpynus. Noriu atkreipti visuomenės dėmesį, kad žolės gesinimas – sunkus fizinis darbas ir ugniagesiams gelbėtojams, ypač be poilsio skubant iš vieno gaisro į kitą. “
E. Tamašausko teigimu, apie žolės deginimo pavojus ir žalą pareigūnai kalba ir su moksleiviais, rengdami akciją „Būk saugus, mokiny!“ ir susitikdami su jais nuotoliniu būdu. „Lankantis rajone, gyventojams dalijami lankstinukai, kuriuose primenamos gaisrinės saugos taisyklės, o kartais vien ugniagesių automobilio pasirodymas gyvenvietėje veikia prevenciškai ir atgraso žmones nuo žolės deginimo“, – sako jis.
Praėjusią savaitę Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai Vilniaus rajone aplankė 9 seniūnijas ir 17 gyvenviečių. Reidų metu jie per garsiakalbį leido prevencinius garso įrašus, bendravo su gyventojais, atkreipdami jų dėmesį į gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų bei jų padarinius, priminė apie atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Atvirosios teritorijos buvo apžiūrėtos naudojant dronus.
Vilniuje, Stasylų gatvėje, ir Kenos gyvenvietėje su dronu atvirosiose teritorijose buvo aptikti išdegusios žolės plotai. Rukainių seniūnijoje, Mikališkių gyvenvietėje, atvirojoje teritorijoje pastebėta deganti žolė. Gyventojas, kūrendamas laužą, sukėlė gaisrą, kurio metu išdegė apie 6 arai žolės. Ji buvo užgesinta parankinėmis priemonėmis. Gyventojui už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimo nesilaikymą skirta žodinė pastaba. Jam taip pat buvo paaiškinta, kaip saugiai kūrenti laužą, prižiūrėti laužavietę ir kaip elgtis kilus gaisrui.
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur baudos.
Šiemet šalyje atvirosiose teritorijose kilo 260 gaisrų, jų metu išdegė per 60 ha pievų, ražienų, miško paklotės ir kt. Vien kovo mėnesį jau kilo 205 tokie gaisrai, iš jų 87 – Vilniaus apskrityje.
2020 m. atvirosiose teritorijose kilo 2905 gaisrai, iš jų 1584 (arba 55 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų) kilo kovo – gegužės mėnesiais. Kovo mėnesį pernai kilo 511 gaisrų, daugiausia jų užgesinta Vilniaus (230 gaisrų) ir Kauno (84) apskrityse.
Pareigūnai įspėja gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi ir nedeginti žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose, o pastebėjus tokius gaisrus, nebūti abejingiems – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
